L. Kasčiūnas: ar būdami su Vokietija sugebėsime apginti savo nuomonę?

– Pereikime prie Varšuvos reakcijų į R. Sikorskio pareiškimus. Štai kaip sako Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius Krzysztofas Szczerskis: „Paviešinti buvusio URM vadovo R. Sikorskio ir buvusio „Orlen“ pirmininko J. Krawieco įrašai neatspindi dabartinės Lenkijos valdžios pozicijos Lietuvos atžvilgiu.“

A. Radčenko: Nėra ką komentuoti. Tik atkreipsiu dėmesį, kad ir dėl Aušros vartų Lenkijoje vyksta audringa diskusija Lenkijoje, praktiškai visos žiniasklaidos priemonės, nuo dešiniųjų iki kairiųjų, pasisakė prieš tokį sprendimą. Yra daugybė peticijų, skirtų vidaus reikalų ministrui, kad būtų atsisakyta tų vaizdų pasuose. Tai manau, kad Lenkijos visuomenės reakcija šiuo klausimu kaip tik labai prolietuviška.

L. Kasčiūnas: K. Szczerskio pareiškimas tikrai labai geras signalas. Visada sakiau, nors buvau kritikuojamas dėl to, kad J. Kaczynskio partija ir jos vizija netgi Europoje mums daug palankesnė negu R. Sikorskio vizija. Tai – įrodymas, kad taip ir yra, kad tai skirtingi lygmenys.

Vis tiek ši Lenkijos politinė jėga ten gali būti ilgam, nors kalbame apie protestus prieš jų sprendimus ir pan. Žinote, kad J. Kaczynskio partiją remia 40 proc. žmonių, o platformas su kitais liberalais – 27 proc. Tai rodo, kad J. Kaczynskio Lenkija labai aiškiai atskiria, kur yra geopolitinės grėsmės regionui. Juk visi kariniai, gynybos sprendimai, santykiai su Amerika, D. Trumpo vizitas – žinutė visam regionui. Mes visi kartu, vienoje valtyje.

– Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius anonsavo savo atvykimą į Vilnių, į Ribentropo Molotovo pakto pasirašymo minėjimą rugpjūčio 23-iąją. Jis surengs politines konsultacijas Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijoje. Viskas gana abstraktu, bet turbūt bus aptartos kažkokios galimybės atšildyti santykius. Apie ką galėtų būti tariamasi?

L. Kaščiūnas: Manau, kad Astravo AE yra klausimas, kuris gali būti darbotvarkėje po paskutinio pareiškimo. Jau seniau jautėme Varšuvos tvirtą poziciją. Lenkija pasirengusi statyti branduolinę jėgainę, ji nori būti nepriklausoma energetikos srityje, dėl to elektros energijos importas jai iš principo nepriimtinas, ji to nenori. Jai pasakyti, kad ji [nepirks elektros energijos] iš Astravo AE, buvo gana nesunku. Tai užkoduota pačioje Varšuvos strategijoje, bet tai, kas buvo pasakyta, buvo labai stipru. [...]

Įdomu tai, kad tai Baltarusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Lenkijos ambasadorių. Ten irgi buvo pavartotas teiginys, kad Lietuvos spaudimui pasiduoda kitos Europos Sąjungos (ES) šalys. Kitaip tariant, lenkai vos ne pareiškė, kad Lietuva prispaudė. Tai mūsų pastangų kalbėti apie šią problemą įvertinimas.

Liepos pradžioje buvau Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) parlamentinėje asamblėjoje, kur kėlėme šį klausimą. Būtent Lenkija palaikė mūsų rezoliuciją dėl Astravo AE. Asamblėja vyko Minske, buvo didžiulis spaudimas. Aliaksandras Lukašenka septynias minutes kalbėjo apie mūsų rezoliuciją, kurią po to išėmė iš darbotvarkės, bet iš principo Lenkija buvo su mumis, Estija buvo su mumis, su mumis nebuvo Latvijos.

– Lietuva ne kartą yra pareiškusi, kad boikotuos Astravo AE ir nori europietiško solidarumo. Tik Lenkija mus palaiko. Ar užtenka tokio boikoto?

Kur taikosi Baltarusija, mes puikiai žinome – jiems reikia išeiti į europinę rinką arba per Lietuvą arba per Lenkiją – yra du variantai.

L. Kaščiūnas: Ne tik esame pareiškę, bet esame priėmę įstatymą. Dabar laukiame vyriausybės veiksmų plano, kaip įstatymas bus įgyvendintas.

G. Kirkilas: Norėčiau pasakyti, neįžeidžiant kitų šalių, Lenkijos vaidmuo, kalbant apie tai, kaip veiks šis boikotas, yra esminis. Žinoma, mums reikia solidarumo ir iš Latvijos. Kiek žinau, per Seimo pirmininko vizitą buvo kalbama ir apie tai. Bet Lenkijos pozicija yra esminė.

Be to, kur taikosi Baltarusija, mes puikiai žinome – jiems reikia išeiti į europinę rinką arba per Lietuvą arba per Lenkiją – yra du variantai.

A. Radčenko: Siūlau nepamiršti, kad ir Lenkija tikisi tam tikro solidarumo iš Lietuvos, pavyzdžiui, „Nord Stream 2“ atveju. Tas klausimas Lenkijai daug svarbesnis nei Astravas. Pastarasis yra ir toliau ir jau priimti sprendimai išardyti elektros linijas, jungiančias Lenkiją su Baltarusija. Lenkija tikslingai veikia ta kryptimi. Po amerikiečių įvestų sankcijų atsiranda labai reali galimybė sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą.