ES pinigų dalybos: donorai ir recipientai

Lyderiai: Vokietija ir Airija

ES biudžetas 2023 m. siekė 173,1 mlrd. eurų, iš kurių 143,4 mlrd. eurų atiteko valstybėms narėms. Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto tyrėjai, išanalizavę Europos Komisijos finansų duomenis, priėjo išvadą, kad pernai Vokietija į ES biudžetą sumokėjo apie 17,4 mlrd. eurų daugiau, nei iš jo gavo. 2022 m. ši suma siekė 19,7 mlrd. eurų.

Antrojoje vietoje – Prancūzija, kuri į ES biudžetą sumokėjo beveik 9 mlrd. eurų daugiau, nei gavo. Trečioje vietoje – Italija, kurios grynasis įnašas sudaro apie 4,5 mlrd. eurų.

Dėl ekonominės nuosmukio Vokietijos įnašas ir einamaisiais metais bus mažesnis, tačiau balanso pavyksta pasiekti kitų ES šalių dėka: augant Ispanijos ir Portugalijos ekonomikai, didėjair šių šalių indėlis į ES iždą.

Be kokiu atveju, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, kitų narių našta išaugo: pvz., Vokietija nuo 2014 iki 2020 m. sumokėdavo po 13,5 mlrd. eurų.

Skaičiuojant grynąsias įmokas, tenkančias vienam gyventojui, lyderės poziciją užima Airija: jos indėlis – 236 eurai vienam gyventojui (2022 m. buvo 197 eurai). Antrojoje vietoje – Vokietija, kurios grynasis įnašas vienam gyventojui yra 206 eurai (2022 m. – 237 eurai). Danija ir Nyderlandai dalijasi trečią ir ketvirtąją pozicijas (atitinkamai 192 ir 189 eurai). Penketuką užbaigia Liuksemburgas – 161 euras vienam gyventojui.

Kas gauna daugiausia?

Daugiausia pinigų iš ES biudžeto pernai gavo Lenkija (8,2 mlrd. eurų, 2022 m. – 11,9 mlrd.). Po jos – Rumunija (6,0 mlrd. eurų) ir Vengrija (4,6 mlrd. eurų).

Skaičiuojant vienam gyventojui tenkančią ES biuždeto dalį, daugiausia laimėjo Baltijos šalys. Pirmoje vietoje vėl yra Estija – 627 eurai vienam gyventojui (2022 m. – 678 eurai), trečią vietą Latvija dalijasi su Kroatija (po 602 eurus), ketvirtoje – Lietuva (570 eurų). Vengrija – penktoje vietoje (476 eurai).

Panašiai rikiuojasi ir daugiausia gaunančių, skaičiuojant BNP. Kroatija ir Latvija pernai gavo atitinkamai 3,07 proc. ir 2,84 proc. BNP. Toliau rikiuojasi Vengrija (2,41 proc.), Lietuva (2,35 proc.) ir Estija (2,32 proc.).

Išskaidžius biudžeto įplaukas į dalinius balansus, matyti, kurios valstybės narės gauna didžiausią finansinę naudą iš žemės ūkio ir sanglaudos politikos. Remiantis šiuo skaičiavimu, didžiausia žemės ūkio politikos grynoji gavėja – Graikija (1,05 proc. bendrojo nacionalinių pajamų, BNP). Kitos svarbios grynosios ES žemės ūkio biudžeto gavėjos –  Bulgarija ir Lietuva. Latvija ir Vengrija yra ketvirta ir penkta pagal dydį grynosios žemės ūkio biudžeto gavėjos.

570 – tiek eurų iš ES biudžeto pernai gavo vienas Lietuvos gyventojas.

Kalbant apie išlaidas ekonominei ir socialinei sanglaudai, lyderio pozicijoje yra Kroatija (2,45 proc. BNP). Antroje vietoje – Slovakija (2,06 proc. BNP). Vengrija taip pat yra tarp penkių didžiausių gavėjų (1,77 proc. BNP), po jos rikiuojasi Latvija (1,76 proc.) ir Bulgarija (1,39 proc.).

Apskritai 2023 m. išlaidos sanglaudos politikai sumažėjo antrą kartą iš eilės. Tai galima paaiškinti ES sanglaudos politikos formavimu, kai dabartinio finansavimo laikotarpio pradžioje mokėjimai pradedami vėluojant, o praėjusio finansavimo laikotarpio mokėjimai palaipsniui sustoja

Siekiant sušvelninti ekonomikos nuosmukį dėl koronaviruso pandemijos, buvo sukurtas bendruomenės atkūrimo fondas – iniciatyva „NextGenerationEU“, gyvuosianti iki 2026 m. Valstybės narės gali teikti dotacijas ir prašyti paskolų iki tam tikros sumos mainais už sutartas reformas ir tikslus.

Lėšos išmokamos dalimis, EK patvirtinus atitiktį reikalavimams. Skaičiuojant tik subsidijas, didžiausia šio fondo recipientė 2023 m. buvo Graikija (1,31 proc. BNP), po jos – Portugalija ir Kroatija (po 1,21 proc. BNP), Slovakija (0,96 proc. BNP) ir Lietuva (0,52 proc. BNP).