Net ir vykstant karui Ukrainoje, rusai perka nekilnojamąjį turtą Lietuvoje: ar yra ko bijoti?

„Pradėkime nuo to, kad mes, kaip valstybė, turime turėti instrumentus, kurie ribotų galimybes, esant tam tikriems rizikos kriterijams.

Tada galėtume valdyti rizikas. Kitaip tariant, pagal mūsų įstatymus ir Europos reguliavimą galim tik neįleisti vieno ar kito asmens į Lietuvą. Galime formuoti nepageidaujamų Rusijos ir Baltarusijos piliečių sąrašą ir nieko daugiau.

Jei mes matome didelę koncentraciją nekilnojamojo turto Rusijos piliečio rankose, norime turėti instrumentą, kaip valdyti rizikas. Tokio dalyko dabar neturime“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Pasakykite, kokios yra rizikos?

– Pirmiausia tai, kad mes, kaip Seimas, esame pripažinę Rusiją teroristine valstybe. Jei pasakome a, turime pasakyti b ir c, kokios iš to pasekmės. Pasekmės to, kad šitas karas, kurį kariauja Rusija prieš Ukrainą, nėra tik Vladimiro Putino karas, tai visos Rusijos karas. Tai liečia ir piliečius. Sprendimai neišduoti vizų, kontroliuoti jų galimybes gauti gyventojo statusą, įsigyti nuosavybę, atlikti kitokius sandorius. Mano požiūriu valstybė turi turėti tokius instrumentus. Dėl to parėmiau Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos siūlymą nepaprastosios padėties atveju galimybę taikytis tokius instrumentus.

Tai rodo, kad Europos reguliacijas reikia keisti, nes šiai situacijai tai neadekvatu.

Tarkime, jei koncentracija įsigijimo nuosavybės bus tokia, kad kyla klausimų dėl nacionalinio saugumo, turėtume galimybę kontroliuoti tokius sandorius.

Kalba ne tik apie turtą, kalbama ir apie nuolatinio gyventojo statusą, prašymai dėl dvigubos pilietybės ir panašiai. Ar valstybė taikys šiuos instrumentus, tai jau kitas klausimas.

– Į Lietuvą jau atvyko keliasdešimt tūkst. baltarusių, dalis jų bėgo nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo. Jie taip pat perka nekilnojamąjį turtą Vilniuje. Ar šis siūlymas liestų tokius žmones?

– Ne, tai galiotų tik naujiems sandoriams, jokios abejonės. Visi, kurie bėgo nuo režimo, jau yra pabėgę, kurie nuoširdžiai tą darė. Tai žmonės, kurie yra opozicijoje, žmogaus teisių gynėjai.

Nuosavybės skaičius, kuris didėja Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos žmonių rankose, dalinai susijęs su žmonėmis, kurie bėga nuo režimo. Mes tai matome ir vertiname. Kai įvedame galimybę pritaikyti ribojimus, dar nereiškia, kad juos taikysime. Tai reiškia, kad matydami situaciją, galėsime juos taikyti.

Jei dabar nuosavybės koncentracija, remiantis žvalgybos duomenimis, per didelė ir mes negalime kontroliuoti tų procesų, tokia situacija nėra gera. Pagal visus kriterijus vertinsim, ar nuosavybės koncentracija Rusijos Federacijos piliečio rankose jau tokia didelė, kad ribojimus reikia įvesti.

– Bet Rusijos piliečiai nelygūs kitiems Rusijos piliečiams. Ar nemanot, kad turėdami tokį įrankį politikų rankose, jūs rūšiuosit žmones?

– Ne, nemanau. Atsimenate, kovo pradžioje daug kalbėta apie Rusijos oligarchų įšaldytą turtą. Jie įtraukti į sankcijas ir planuota turtą konfiskuoti, parduoti, o pinigus perduoti Ukrainai.

Nė viena jachta, nei vienas prabangus namas Europoje iš Rusijos oligarchų nėra atimtas, neparduotas ir nekonfiskuotas, tie pinigai neperduoti Ukrainai.

Tai rodo, kad Europos reguliacijas reikia keisti, nes šiai situacijai tai neadekvatu. Kartoju paprastą dalyką – šį nuosavybės saugiklį reikia turėti tam, kad iš institucijų duomenų matant nuosavybės telkimą Rusijos Federacijos piliečio rankose, jei tai taptų nekontroliuojama ir keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, mes, kaip valstybė, turėsime galimybę tokius sandorius riboti.