- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje buvo 220 tūkstančių komunistų partijos narių. Pajutę artėjančias politines permainas, daugelis jų staiga atsiribojo nuo bolševizmo doktrinų – vieni tapo aršiais laisvos šalies patriotais, kiti net prisijungė prie dešiniųjų partijų. Ir tik pavieniai išdrįso viešai išpažinti savo praeities nuodėmes prieš valstybę ir jos žmones.
Prieš atgaunant nepriklausomybę Lietuvoje buvo 220 tūkstančių komunistų partijos narių. Pajutę artėjančias politines permainas, daugelis jų staiga atsiribojo nuo bolševizmo doktrinų – vieni tapo aršiais laisvos šalies patriotais, kiti net prisijungė prie dešiniųjų partijų. Ir tik pavieniai išdrįso viešai išpažinti savo praeities nuodėmes prieš valstybę ir jos žmones.
Nugrimzdo į nežinią
Šiandien Lietuvos komunistų partija oficialiai yra uždrausta. Tačiau apie 150 tūkst. mūsų šalies komunistų, prasidėjus 1990-ųjų įvykiams Lietuvoje, taip niekada ir neatsisakė savo narystės partijoje, kuri tiesiogiai prisidėjo prie nusikaltimų žmogiškumui.
"Lietuvoje prieš nepriklausomybės atkūrimą buvo apie 220 tūkst. komunistų. Tuos skaičius mes tiksliai žinome, nes nariai perregistravo narystę ir nepasiėmė naujų partinių bilietų. Taigi Lietuvos komunistai 1989–1990 m. išsiskirstė. Du trečdaliai išėjo, nepalikdami jokių galų, o likusieji prisijungė prie kitų politinių jėgų", – pasakojo istorikas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.
1989 m. Lietuvos komunistų partija skilo, dalis jų atsiskyrė nuo TSKP. 1990 m. gruodžio 8 d. LKP suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija.
"Po skilimo TSKP paskelbė, kad jie turi 20 tūkst. narių. Algirdo Brazausko "atskilėliai" pareiškė, kad pas juos – 40 tūkst. narių. Tačiau, kurgi dingo likusieji dar du trečdaliai komunistų? Manome, jog jie tiesiog ignoravo permainas ir liko pasyvūs", – įsitikinęs A.Anušauskas.
Dievobaimingi ateistai
Istorikas A.Anušauskas pasakojo, kad realią situaciją, kas buvo statistinis komunistas, atskleidė 1989-ųjų apklausa, kurią atliko LKP Vilniaus komitetas.
"Paaiškėjo daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad ateistinėje partijoje kas antras asmuo yra tikintis. Vadinasi, žmonės į Komunistų partiją stojo dėl karjeros ar turėjo kitų lūkesčių, nors nepriklausė nomenklatūrai. Prasidėjus politinėms permainoms, jie tiesiog atsisakė šitos naštos ir dingo iš akiračio", – teigė LKP veiklą tyrinėjęs A.Anušauskas.
Esą dėl TSKP narių viskas aišku – partija iširo, didelė dalis iš Lietuvos emigravo, kai kurie visam laikui, kiti – tik laikinai. Ypač daug komunistų iš šalies pasitraukė kartu su sovietų kariuomene, nes rusakalbių kariškių čia buvo 130 tūkst., beveik visi jie – komunistai.
Geresnio gyvenimo garantas
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius teigė, jog kai pokaryje žmonės buvo laužomi fiziškai ir dvasiškai, jie stengėsi išlikti, galbūt todėl dauguma ir nuėjo konformizmo keliu, tai yra tapo komunistais.
"Juk partinis bilietas anais nepritekliaus laikais ne veltui buvo vadinamas duonos kortele. Ne partijos nariams buvo užkirsti keliai daryti karjerą, išvažiuoti bent į socialistinio lagerio šalis", – dėstė S.Karalius.
Esą kito kelio geriau gyventi nebuvo, todėl dauguma stojo į Komunistų partiją.
Manoma, kad idėjinių komunistų Lietuvoje buvo nedaug. Paradoksalu, bet Mažosios Lietuvos istorijos muziejus neturi nė vieno Komunistų partijos bilieto.
"Buvo metas, kai žmonės sovietinius karinius bilietus, apdovanojimus, pasus pamovė gatvėse ant smaigų. Mes tuos dokumentus parsivežėme į muziejų, tačiau tarp jų neradome nė vieno partinio bilieto. Gal nepatogu rodyti tokį dokumentą, o kai kurie gal yra ištikimi senoms idėjoms", – svarstė S.Karalius.
Prisitaikėliai dirbo Lietuvai?
Istoriko A.Anušausko teigimu, konformizmas padėjo lietuviams užimti aukštas pareigas Tarybų Lietuvoje. Tačiau esą komiškai skamba A.Brazausko frazė, kad jie ir tada "dirbo Lietuvai".
"Manau, pirmiausia jie dirbo sau. Lietuva čia niekuo dėta. Taip jau objektyviai susiklostė, kad jie užėmė svarbius valstybinius postus, pataikavo Maskvai. O vėliau turėjo neprastas startines pozicijas, susiklosčius naujoms politinėms aplinkybėms", – konstatavo A.Anušauskas.
Istorikas dienraščiui teigė, kad po politinių permainų mažiausiai melavo A.Brazauskas. Jis, koks buvo, toks ir liko. Jam pavykdavo prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, – pasikeitus politinėms aplinkybėms, jis susirado sau naują nišą. Tai buvo lankstus, visiems tinkantis politikas.
Pasak A.Anušausko, tarp KGB dokumentų jam pavyko rasti įvairių scenarijų ir projektų 1990-ųjų įvykiams Lietuvoje užkardyti. Dokumentuose siūloma, jei reikės su kuo nors derėtis, tai tik ne su M.Burokevičiumi, bet su A.Brazausku, būtent jį ketino kelti į valdžios viršūnę, nes šis politikas turėjo pasitikėjimą visuomenėje. Tokių planų jo atžvilgiu pats A.Brazauskas galėjo ir nežinoti.
Pasak parlamentaro, yra ir daugiau žmonių, kurių pažiūros per pastaruosius 25 metus nepasikeitė ir jie vis dar tiki senos tvarkos "tobulumu".
"Gyvenimas keitėsi, aplinka keitėsi, viskas pasikeitė, bet ne tų žmonių įsitikinimai. Jų pažiūros tarsi užkoduotos, ir tai suprantama. Pavyzdžiui, sovietų saugumiečiai, visi – komunistai, buvo parinkti pagal tam tikrą specifinį asmenybės tipą. Jie per daug ir nesistengė galvoti, nes jiems taip buvo patogu", – įsitikinęs A.Anušauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems
Antradienį parlamentarai ketina svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma griežtinti įkalinimo sąlygas laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžusiems nuteistiesiems. ...
-
Nuo vidurdienio Vilniuje bus galima atsisveikinti su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu4
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje bus galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...
-
F. Jansonas tikina, kad prezidentas negali išeiti atostogų4
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas teigia, kad antros kadencijos siekti apsisprendęs šalies vadovas Gitanas Nausėda rinkiminės kampanijos metu išeiti atostogų negali, nes, pasak jo, tokia galimybė ne tik nėra teisiškai reglame...
-
Prezidento patarėjas: Lenkija leido pranešti apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą7
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Varšuva praėjusią savaitę leido pranešti apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų Vilniuje sulaikymą, o Lietuvos teisėsauga apie tai nebuvo įspėta, nes pastaruo...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai9
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus8
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas priėmė palankias pataisas „Rheinmetall“ investicijoms1
Seimas sudarė palankias sąlygas dideliems vietos bei Vakarų gamintojams, įskaitant Lietuvoje gamyklą ketinančią statyti Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau ir paprasčiau statyti gamyklas. ...
-
A. Armonaitė: ribojimus rusams ir baltarusiams reikia labiau subalansuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų labiau subalansuoti šiuo metu siūlomus įvesti kelionių į tėvynę ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“31
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...