Taip už gynybą ir kosmosą atsakingas komisaras kalbėjo Lietuvai per ateinančius penkerius metus žadant smarkiai didinti išlaidas krašto apsaugai, o dalį pinigų planuojant iš bendrai Europos Sąjungos (ES) narių pasiskolintų lėšų.

Pasak A. Kubiliaus, tokie pasvarstymai „neskamba labai solidžiai“.

„Niekas neskaičiuoja, kokie pinigai galbūt kada nors atsiras ES, kuriuos jau dabar galėtum įdėti į planus, nes kol kas ES jokių sprendimų dėl kokio nors gynybos fondo nėra priimta“, – ketvirtadienį transliuotame pokalbyje su Europos Parlamento nare, konservatore Rasa Juknevičiene teigė politikas.

„Yra svarstomi įvairūs variantai, yra svarstomi ir Komisijoje. Bet sprendimas dėl tokių fondų, skirtų gynybai, bus priimtas ne komisaro Kubiliaus, (....) toks sprendimas gali būti padarytas tik pačios Europos (Vadovų) Tarybos, kur Lietuvai atstovauja prezidentas“, – pridūrė jis.

Europos Komisija inicijuoja teisės aktų projektus, tačiau galutinį sprendimą priima šalys narės, Europos Parlamentas.

„Norint, kad tokie fondai atsirastų, Lietuva tame gali suvaidinti svarbų vaidmenį, bet reikia aktyviai kovoti, kad toks fondas būtų įkurtas, o ne jau dabar šiek tiek juokingai tą fondą pradėti dalintis, nors jo nėra“, – sakė A. Kubilius.

Valstybės gynimo taryba praėjusią savaitę įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta divizija.

Šalies vadovai kol kas nenurodo konkrečių tokios iniciatyvos finansavimo šaltinių, tačiau akcentuoja, kad reikšmingą dalį turėtų sudaryti europinės lėšos.

Pasak A. Kubiliaus, sprendimas smarkiai didinti lėšas gynybai „yra reikšmingas“. Vis tik jis ragino nesukompromituoti šio įsipareigojimo, bandant po gynybos biudžetu „pakišti“ ir dalį išlaidų sveikatos apsaugai ar švietimui.

Komisaras atkreipė dėmesį, jog išlaidas, kurias galima priskirti gynybai, griežtai apibrėžia NATO standartai.

„Tai yra pinigai, kurie turi būti skiriami grynai gynybai“, – teigė jis.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.