Anot Seimo kanceliarijos, antradienį Seime bus įsteigta Birželio sukilimo kolegija, sieksianti „tinkamai įvertinti ir įteisinti sukilimą kaip reikšmingą istorinį įvykį, kuris turėjo lemiamą įtaką vėlesnėms Lietuvos nepriklausomybės kovoms“.

Šiai kolegijai priklausys buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, konservatoriai Arvydas Sekmokas, Audronius Ažubalis, Kostas Ivanauskas ir Valdas Rakutis.

„(...) bus siekiama parengti ir priimti (...) teisės aktą, kuris sustiprintų Birželio sukilimo istorinį statusą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu“, – pranešime teigia kolegijos iniciatoriai.

Komisijos pirmininkas: gali iššaukti neigiamą reakciją

Konservatoriams siūlant sureikšminti 1941 metų Birželio sukilimą, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas socialdemokratas Darius Jakavičius sako, kad tai gali sukelti daug neigiamos reakcijos, ir kviečia rimtai diskutuoti apie šį siūlymą.

„Mes galime daug neigiamos reakcijos, gali būti daugiau triukšmo nei su (Remigijumi – BNS) Žemaitaičiu. (...) Reikia labai atsargiai vertinti tokį siūlymą ir labai rimtai diskutuoti“, – BNS pirmadienį sakė D. Jakavičius.

Reikia labai atsargiai vertinti tokį siūlymą ir labai rimtai diskutuoti.

Birželio sukilimas Lietuvoje nėra iškilmingai minimas, jo vietos istorinėje atmintyje tebeieškoma, nes nei visuomenė, nei istorikai nesutaria, kur reikėtų brėžti liniją, vertinant jo vadus ir dalyvius.

Šis sukilimas buvo ginkluotas Lietuvių aktyvistų fronto vadovaujamas bandymas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 metų birželio 22 dieną, nacių Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, tikintis, kad nacistinė Vokietija padės atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Sukilimo metu paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija, o Laikinoji vyriausybė siekė atkurti nepriklausomybę, tačiau tikslas liko neįgyvendintas nacių Vokietijai įvedus okupacinį režimą. Sukilimas buvo stichiškas, kas lėmė sumaištį, plėšimo atvejus.