Konservatoriai įvertino pirmojo turo rezultatus: tai tik pirmas kėlinys

„Pirmojo turo rezultatai santūriai džiugina, antrame ture turime ne vieną vienmandatininką, kuris dalyvauja ir gali tikėtis laimėti. Bendrą rezultatą šiandien galėtume vertinti su santūriu optimizmu. Bet vis dėlto tai yra tik pirmas kėlinys ir reikia sužaisti varžybas iki pabaigos“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad partija toliau laikysis strategijos skatinti balsuoti „už“ kampaniją.

„Matėme daug priešpriešos, kai kurių mūsų oponentų taktika buvo pasirinkta ne konkuruoti idėjomis, pristatant save, kalbant apie programą, o daugiau kalbėti prieš. (...) Ta priešprieša sukūrė stiprią neigiamą atmosferą rinkimų kampanijos metu. Mūsų sau keltas tikslas buvo minimaliai veltis į batalijas“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Susilaiko nuo prognozių

Paklausus, ar tikisi formuoti valdančiąją koaliciją, konservatorių pirmininkas atsakė, kad laukia antrojo rinkimų turo.

„Mūsų rinkimų sistema neleidžia kabinti medalių nubėgus tik pusę distancijos. (...) Man rodos, kad visos kalbos yra šiek tiek ankstyvos, nes žmonių laukia dar didysis pasirinkimas po dviejų savaičių“, – teigė G. Landsbergis.

Bendrą rezultatą šiandien galėtume vertinti su santūriu optimizmu. Bet vis dėlto tai yra tik pirmas kėlinys ir reikia sužaisti varžybas iki pabaigos.

Jis taip pat kalbėjo, kad formuojant Vyriausybę reikia atsižvelgti ir į ne pirmoje vietoje likusių partijų programas.

„Tartis galima tuomet, kai yra aišku, kas yra gavęs didžiausią rinkėjų pasitikėjimą“, – teigė G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie partijos paramą kitų politinių jėgų kandidatams antrajame rinkimų ture, TS-LKD pirmininkas sakė, kad palaikys tas partijas, kurios palaiko „europietišką, vakarietišką Lietuvą“.

„Tą procesą pradėsime baigę šią spaudos konferenciją. (...) Pirmiausia akys krypsta į partijas, kurios nori europietiškos, vakarietiškos Lietuvos – tai tokie kriterijai, kaip požiūris į žmogaus teises, žodžio laisvę, teisės viršenybės principą yra ganėtinai esminiai“, – sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat kalbėjo, kad kai kuriose vienmandatėse apygardose vieni kitus gali palaikyti savivaldybių tarybų koalicijų partneriai.

Pirmadienio ryto VRK išankstiniai duomenys rodo, kad geriausiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – už juos balsavo 24,8 proc. rinkėjų. Antroje vietoje – „valstiečiai“ (LVŽS) su 17,5 proc. balsų, trečia – Darbo partija, už kurią balsavo 9,47 proc. rinkėjų. Ketvirti liko labai nedaug nuo „darbiečių“ atsilikę socialdemokratai su 9,26 proc. rinkėjų palaikymu. 5 proc. slenkstį peržengė ir į Seimą taip pat patenka Laisvės partija (9,02 proc.) ir Liberalų sąjūdis (6,78 proc.).

Plati koalicija galėtų aprėpti didesnį rinkėjų lūkesčių ratą

Naujajame Seime suformuota plati valdančioji santarvės koalicija galėtų aprėpti didesnį rinkėjų lūkesčių ratą, sako pirmame rinkimų ture nugalėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis.

„Santarvės koalicija, plati koalicija, ji galėtų aprėpti didesnį rinkėjų lūkesčių ratą. Tai reiškia, kad tie rinkėjai gali būti paraginti ateiti į antrąjį turą, balsuoti jame, ieškoti ir antrajame ture sau priimtinų asmenybių ir idėjų, kurių galbūt jie nematė pirmajame ture“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė politikas.

„Mes einame ne skaldymosi, ne linijų brėžimo, politinės atskirties didinimo keliu, bet santarvės ir sutarimo paieškos keliu“, – pabrėžė pirmajame Seimo rinkimų ture daugiausiai balsų surinkusios partijos lyderis.

Jis pabrėžė, kad sudarant koaliciją turėtų būti atsižvelgiama ne tik į rinkimus laimėjusios partijos lūkesčius, bet ir į kitų Seime narius turinčių judėjimų programas.

Mes einame ne skaldymosi, ne linijų brėžimo, politinės atskirties didinimo keliu, bet santarvės ir sutarimo paieškos keliu.

„Mūsų ankstesnė politinė kultūra rodė, kad mes darydami takoskyras, kad tie, kurie laimėjo, tie ir sukuria daugumą, tie ir įgyvendina politiką, na ji kuria didesnes žaizdas valstybei ir jas reikia gydyti“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, už kitas partijas balsavę žmonės taip pat nusipelnė būti išgirsti, todėl negalima atmesti koalicijos su jokia į Seimą patekusia partija.

„Reikia atsižvelgti į tų žmonių, kurių partija galbūt nelaimėjo rinkimų, galbūt nėra pirmoji, galbūt nėra prie pirmųjų derybų stalo. Reikia atsižvelgti į tų partijų programas, į jų rinkėjų lūkesčius ir mėginti įtraukti, konsoliduoti valstybę, kad ji eitų sveikimo keliu“, – pabrėžė konservatorių pirmininkas.

G. Landsbergis sakė, kol kas nežinantis, kurių partijų kandidatus konservatoriai palaikys antrajame rinkimų ture, tai bus sprendžiama artimiausiu metu.

„Pirmiausia akis krypsta į partijas, kurios nori vakarietiškos Lietuvos, europietiškos Lietuvos“, – teigė politikas.

Jis vylėsi, kad patys konservatoriai antrajame ture pasirodys sėkmingai, tačiau nesiėmė prognozuoti jo rezultatų partijai ir pabrėžė, kad „viskas yra rinkėjų rankose“.

„Tikrai, aišku, tikimės gero rezultato, norisi įgyvendinti programą, norisi įgyvendinti tas idėjas, turime gerą programą, turime gerą kandidatę į premjeres ir, manau, turime neblogas galimybes įgyvendinti vėliau savo darbus“, – sakė G. Landsbergis.

Suskaičiavus balsus didžiojoje dalyje apylinkių pirmajame Seimo rinkimų ture už konservatorius balsavo beveik 25 proc. rinkėjų, dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo per 17 proc. balsų, Darbo partija – per 9 proc., Lietuvos socialdemokratų partija – irgi per 9 procentus rinkėjų balsų.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija surinko beveik 9 proc. balsų, Liberalų sąjūdis – beveik 7 proc., kitos partijos 5 proc. rinkimų kartelės neperžengė.

I. Šimonytė: reikia vertybiškai TS-LKD artimų ministrų

I. Šimonytė viliasi, kad, jei konservatoriai po rinkimų formuotų Vyriausybę, partijai pavyktų deleguoti ministrus, kurie yra profesionalūs, tačiau vertybiškai artimi TS-LKD. I. Šimonytė teigia, kad „valstiečių“ vadinamosios profesionalų Vyriausybės pagrindinė problema buvo, kad ministrai neturėjo pakankamai juos delegavusios partijos palaikymo.

„Aš norėčiau tikėti, kad pavyktų pasiūlyti ministrus, kurie yra profesionalūs, bet taip pat jie nebūtų iš kažkur, nesusiję, kitų vertybių, kitų įsitikinimų negu kad aš pati“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.

TS-LKD sąrašo lyderė teigė, kad didžiausia problema „valstiečių“ Vyriausybės, jos nuomone, buvo ne tai, kad ministrai buvo savo sričių profesionalai, o tai, kad neturėjo juos į postą delegavusios partijos palaikymo.

„Profesionalių politikų Vyriausybė. Man atrodo, kad tos Vyriausybės problema buvo ne tai, kad žmonės yra profesionalūs savos srityse ir tikrai didžiąją dalį tos pirmosios iteracijos Vyriausybės narių gerai pažinojau ir aukštai vertinau kaip savo srities profesionalus. Didesnė bėda, kai nėra bendrystės ir politinės jėgos, kuri delegavo tuos ministrus į Vyriausybę“, – savo nuomonę išsakė politikė.

I. Šimonytė primena ir pati nuo 2009 metų dirbusi Andriaus Kubiliaus vyriausybėje finansų ministre. Visgi ji akcentuoja, kad dirbant trukdžių neiškilo, nes galėjo tikėtis besąlygiškos konservatorių paramos.

„Kadangi aš galėjau tikėtis besąlygiškos premjero paramos ir tikrai mane palaikė partija, kuri delegavo mane į Vyriausybę, tai man tas darbas, matyt, sekėsi pakankamai neblogai. Tuo tarpu kada tokio ryšio tarp parlamento frakcijos ir Vyriausybės narių nėra, tai Vyriausybės nariai, kad ir kokie profesionalūs būtų, jie gali vadybos metodais kažkokius klausimus spręsti tol, kol nereikia Seimo dalyvavimo“, – akcentavo ji.

Politikė įsitikinusi, kad tai buvo turbūt viena iš didžiausių „valstiečių“ profesionalų Vyriausybės problemų.

Pirmadienio ryto VRK išankstiniai duomenys rodo, kad geriausiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – už juos balsavo 24,8 proc. rinkėjų. Antroje vietoje – „valstiečiai“ (LVŽS) su 17,5 proc. balsų, trečia – Darbo partija, už kurią balsavo 9,47 proc. rinkėjų. Ketvirti liko labai nedaug nuo „darbiečių“ atsilikę socialdemokratai su 9,26 proc. rinkėjų palaikymu. 5 proc. slenkstį peržengė ir į Seimą taip pat patenka Laisvės partija (9,02 proc.) ir Liberalų sąjūdis (6,78 proc.).

Aktyvumo žemėlapis

Rezultatų žemėlapis