Kinijos URM: Pekinas yra atviras dialogui dėl dvišalių santykių su Lietuva normalizavimo

Visgi, akcentuojama, jog siekiant gerinti dvišalius santykius, Lietuva turėtų laikytis politinių įsipareigojimų ir vienos Kinijos politikos.

„Gerai žinoma, kad klaidingi Lietuvos veiksmai Taivano klausimu yra pagrindinė Kinijos ir Lietuvos santykių sunkumų priežastis“, – nurodė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, kurią cituoja chinadaily.com.

ELTA primena, kad paskirtasis premjeras G. Paluckas yra teigęs, jog būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.

Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, žurnalistams sakė G. Paluckas.

Visgi, Seimui svarstant G. Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus, politikas švelnino pozicijas ir nurodė, kad Lietuvos santykis su Kinija „nebus lengvas“, mat Europa turės kovoti dėl savo interesų konkurencinėje kovoje su Pekinu.

„Tas santykis ateityje tikrai bus duobėtas ne tik dėl kažkokių vienos ar kitos šalies pasirinkimų, bet todėl, kad tam tikrą dinamiką užsako ir natūralūs ekonominiai procesai. Todėl kalbant apie mūsų šalies poziciją, aš abejoju, ar ji gali šiuo klausimu keistis“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.