„Kadangi karas Ukrainoje nesiklosto taip, kaip Rusija planavo, jie negeba laimėti karo Ukrainoje ir šiai dienai pačioje Rusijoje griaudėja sprogimai, trūksta kuro, (...) Rusijos visuomenė jau kelia klausimus Kremliaus režimui, kodėl taip yra ir kur čia ta žadėta pergalė“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Kaunas.
„Kremliui, (Vladimirui – BNS) Putinui reikia naujos eskalacijos, naujo kažkokio laimėjimo ir Baltijos regionas, Lenkija, yra tas artimiausias taikinys šiuo atveju“, – teigė jis.
Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai interviu BNS patvirtinus prieš kelias savaites užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę.
Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos išpuolius prieš kritinę infrastruktūrą regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Tuo metu Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) yra užsiminęs, kad Rusija, panaudodama Ukrainos dronus, gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją.
Reaguojant į galimas grėsmes, pastaruoju metu buvo sustiprinta Lietuvos kritinės susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga.
R. Kauno teigimu, siekiant užkardyti galimas hibridines atakas, analizuojama kiekvieną dieną gaunama žvalgybos informacija, veiksmai derinami su sąjungininkais.
„Mes vertiname situaciją, matome Rusijos agresyvų toną, nepagrįstus kaltinimus Baltijos šalims ir tokią provokatyvią elgseną. Lietuva savo veiksmais niekaip neprovokuoja Rusijos. Mes esame suvereni šalis, mes esame NATO Aljanso, Europos Sąjungos dalis ir mes renkamės stiprinti savo gynybą, stiprinti savo kariuomenę, didinti integraciją į Vakarų civilizuotas valstybes ir tai niekaip neturi provokuoti Rusijos“, – kalbėjo ministras.
Apie galimas Rusijos provokacijas aktyviau imta kalbėti, Maskvai mūšio lauke patiriant vis didesnį spaudimą. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina surengė ne vieną sėkmingą dronų operaciją prieš Rusijos naftos pramonės objektus.
R. Kaunas: išaugus norinčiųjų atlikti tarnybą skaičiui, kariuomenė turi didinti pajėgumus
Rekordiniam skaičiui jaunuolių išreiškus norą pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą, krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako, kad kariuomenė turi didinti pajėgumus priimti ir apmokyti daugiau jų.
„Visuomenė mums parodė, kad yra pasiruošusi, jauni Lietuvos piliečiai parodė, kad yra pasiruošę, dabar mes iš kariuomenės pusės turime irgi didinti savo ambiciją“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
BNS skelbė, kad šiais metais sulaukta daugiau nei 8,1 tūkst. prašymų pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru, tačiau dėl riboto tarnybos vietų skaičiaus šiais metais ją galės pradėti ne visi norintieji.
Beveik 4,4 tūkst. asmenų pareiškė norą pradėti tarnybą dar nepatekę į šaukiamųjų sąrašą, o 3,7 tūkst. asmenų, sudarius sąrašus, išreiškė norą pradėti tarnybą pirmumo tvarka.
Pasak R. Kauno, šiemet pradėti karo tarnybą planuojama priimti apie 5 tūkst. jaunuolių, tačiau šį skaičių galima būtų dar padidinti.
„Šiais metais pagal galiojančius ribinius skaičius mes galėtume pakviesti iki papildomai 530 šauktinių“, – teigė ministras.
Pasak R. Kauno, atrenkant norinčiuosius pirmiausia bus vertinama jų sveikata, o tinkamus tarnauti jaunuolius pagal įvairias metodikas atrinks kariuomenės vadai.
Išaugusį susidomėjimą tarnyba jis sieja su visuomenės požiūriu į kintančią saugumo situaciją bei gerėjančiomis sąlygomis kariuomenėje.
„Jauni mūsų piliečiai mato, kokia yra situacija Ukrainoje, mato agresyvėjančią Rusijos retoriką ir, manau, tikrai pilietiškai nusiteikę nori išmokti apsiginti save, apginti savo šeimą, apginti savo šalį, – kalbėjo R. Kaunas. – Antras momentas yra tai, kad yra ženkliai pagerintos tarnavimo sąlygos. Išmokos, kurios yra suteikiamos tarnybą atlikusiems savo noru, yra ženkliai didesnės negu tiems, kurie būtų pašaukti.“
„Be to, lygiai taip pat kariuomenės infrastruktūra gerėja, kariuomenė modernėja tiek ekipuotės, tiek ginkluotės, tiek dronų, tiek kitų įrangos prasme“, – pridūrė jis.
Savanoriškai privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiam ir „labai gerai“ įvertintam jaunuoliui po devynių mėnesių išmokama apie 9 tūkst. eurų.
Pasak ministro, Lietuva karinės tarnybos klausimu turėtų sekti Izraelio pavyzdžiu.
„Man imponuoja Izraelio modelis, kai visa visuomenė yra pasiruošusi, visa visuomenė žino, kaip reaguoti, visa visuomenė geba gintis ir tai yra pavyzdys šalies, į kurią mes turėtume lygiuotis ta prasme, kad mūsų visuomenė, gyvendama šalia agresyvių kaimynų, turi lygiai taip pat būti pasiruošusi“, – sakė jis.
