„Privalome didinti paramą Ukrainai, stiprinti spaudimą Maskvai ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo“, – po susitikimų su Japonijos, Pietų Korėjos, Lenkijos, Italijos, Norvegijos, Suomijos kolegomis kalbėjo ministras.
Krašto apsaugos ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime jis pažymėjo, kad keičiasi kryptis, kuria juda Rusijos karas prieš Ukrainą, o nuo šio karo baigties priklausys Europos ir pasaulio saugumo ateitis.
Pasak R. Kauno, Kremlius negalėtų tęsti karo prieš Ukrainą be Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos paramos, o tas pats autoritarinis bendradarbiavimas, kuris kursto karą Europoje, kelia grėsmę stabilumui ir Indijos-Ramiojo vandenyno regione.
Todėl, ministro teigimu, Lietuva ir toliau plėtos ryšius su demokratinėmis šio regiono valstybėmis.
NATO viršūnių susitikime Europa ir Kanada ketina įsipareigoti toliau teikti karinę paramą Ukrainai, kuri 2026-aisiais ir 2027-aisiais sieks po 70 mlrd. eurų kasmet.
R. Kaunas su ministrais aptarė bendradarbiavimą gynybos pramonėje, oro gynybos pajėgumus bei kibernetinį saugumą.
„Mūsų kibernetikai jau treniruojasi kartu su australais, japonais, korėjiečiais ir zelandiečiais – rengiame bendras kibernetinės gynybos pratybas, o kartu su Japonija suformavome bendrą Lietuvos ir Japonijos komandą NATO „Locked Shields“ pratybose“, – teigė jis.
