- Paulius Perminas, Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant karo Ukrainoje, COVID–19 pandemijos ir migrantų krizės, praėjusiais metais demokratijos padėtis Lietuvoje išliko stabili, rodo Jungtinių Valstijų (JAV) tyrimų grupės „Freedom House“ paskelbta ataskaita.
Lietuva demokratijos reitinge surinko 78 proc., prieš metus – 77 procentus. Šalis traktuojama kaip konsoliduota demokratija.
Šalies įvertinimo rodiklis iš esmės nesikeičia pastaruosius septynerius metus.
Organizacija ataskaitoje teigia, kad Lietuvos reitingas kiek pagerėjo dėl pilietinės visuomenės indekso augimo.
„Dėl daugiametės nevyriausybinių organizacijų teisinio, finansinio ir reputacijos tvarumo gerėjimo tendencijos, kurios pavyzdys – geresnis pilietinės visuomenės ir vyriausybės bendradarbiavimas COVID–19 pandemijos metu ir reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje“, – reitingo augimo priežastis nurodo „Freedom House“.
Pasak ataskaitą rengusios Pilietinės visuomenės instituto direktorės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, sudėtingomis sąlygomis Lietuva sugebėjo išlikti demokratijos kelyje. Anot jos, nežymų pilietinės visuomenės indekso augimą lėmė ilgalaikė pilietinės visuomenės stiprėjimo tendencija.
Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad esant poreikiui visuomenė geba susitelkti, veikti kartu, būti vieninga spręsdama problemas su partneriais įvairiose institucijose.
„Tiek veiksmai nacionalinės, tiek vietinės valdžios, tiek pilietinės visuomenės. Žiniasklaidos irgi buvo labai poveikis juntamas būtent karo Ukrainoje kontekste (...) karas Ukrainoje palietė visus aspektus ir buvo tikrai reikšmingas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
„Kita vertus, aišku, buvo ir kitų iššūkių. Šalia turėjome pandemiją ir dar nesibaigusią pabėgėlių krizę, taip pat problemas, kurias Vyriausybė mato, – ir ekonominę krizę, aukštas kainas. Visas šitas labai didelis ir tankus kontekstas nepakeitė mūsų demokratinio kelio“, – pridūrė ji.
Sveikinami pakeitimai dėl rinkimų
Ataskaitoje nurodoma, kad šalies valdymo sistema yra demokratiška ir stabili, veikia stabdžių ir atsvarų sistema, užtikrinanti atskaitomybę ir užkertanti kelią piktnaudžiauti valdžia. Tačiau teigiama, kad institucijoms dar trūksta didesnio atvirumo ir bendradarbiavimo su pilietine visuomene priimant sprendimus.
Priduriama, jog Lietuvoje savivaldybės turi ribotą savarankiškumą, o mažas finansavimas ir visuomenės nepasitikėjimas teismais tebėra susirūpinimą keliančios problemos, korupcijos suvokimas kai kuriose institucijose išlieka aukštas.
Taip pat teigiama, kad dėl kilusių krizių sulėtėjo šalies pažanga vykdant valstybės tarnybos, švietimo ir sveikatos apsaugos, mokesčių reformas.
„Tačiau Seimui vis dėlto pavyko priimti nemažai svarbių įstatymų, o Vyriausybė sugebėjo įvykdyti svarbius sprendimus. Tarp jų – Konstitucijos pataisos dėl amžiaus ir kitų kriterijų kandidatuoti į parlamentą, taip pat naujai priimtas Rinkimų kodeksas. Be to, panaikinta ankstesniais metais atsivėrusi referendumo reglamentavimo spraga, nors ir be esminių įstatymo patobulinimų“, – teigiama ataskaitoje.
Aukščiausią demokratijos reitingą – 83 proc. – pasiekė Estija, Lietuvą taip pat lenkia Latvija bei Slovėnija.
Tokią ataskaitą apie Vidurio, Rytų bei Šiaurės Europos ir Vidurio Azijos, Balkanų, Pietų Kaukazo šalis „Freedom House“ skelbia kasmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis: V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje6
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje, pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. ...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo15
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose4
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...