JAV Valstybės departamento pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels (Čeri Deiniels) pabrėžė, kad daugybė lietuvių didvyrių pavertė Lietuvą išdidžia demokratine šalimi, tačiau ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „kiekviena šalis turi savų tamsių momentų“.

„Susidūrus su sudėtingais praeities klausimais svarbu objektyviai svarstyti istorinių veikėjų veiksmus, kad būtų nustatytas jų veiksmų poveikis – tiek teigiamas, tiek neigiamas“, – tviteryje parašė diplomatė.

Ji paragino rimtai priimti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti išvadas.

„Tų, kieno veiksmai tiesiogiai vedė prie tūkstančių nekaltų žmonių persekiojimo ir nužudymo per Holokaustą, šlovinimas kuria susiskaldymą, leisdamas įsigalėti dezinformacijai, skatindamas antisemitizmą ir temdydamas Lietuvos tarptautinę reputaciją“, – rašo Ch. Daniels.

Tai atima garbę iš didvyrių, iš tikrųjų atstovaujančių Lietuvos narsiai dvasiai.

„Be to, tai atima garbę iš didvyrių, iš tikrųjų atstovaujančių Lietuvos narsiai dvasiai“, – pridūrė ji.

JAV diplomatė savo įrašuose jokių pavardžių ir konkrečių įvykių neminėjo, bet Lietuvoje pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia diskusijos dėl karininko Jono Noreikos įamžinimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepos mėnesį Vilniaus centre nuo bibliotekos nuimta lenta J. Noreikai, bet šį mėnesį ji vėl pakabinta.

Atminimo įamžinimo kritikai pabrėžia, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku J. Noreika 1941 metais pasirašė raštus dėl žydų perkėlimo į getą ir turto nusavinimo. Beveik visi žydai vėliau buvo nužudyti per Holokaustą.

Jo atminimo įamžinimo rėmėjai akcentuoja, kad vėliau J. Noreika įsijungė į antinacinę veiklą, prisidėjo prie SS legiono steigimo Lietuvoje sužlugdymo, buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje, o pokariu organizavo pasipriešinimą sovietų okupacijai.

1946 metais sovietų karinis tribunolas J. Noreikai paskelbė mirties nuosprendį, jis sušaudytas 1947 metais.