- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunimas sudaro ne pačią didžiausią, bet reikšmingą visuomenės dalį. Tačiau politikai mažai domisi jaunais žmonėmis. „Paprastai jie nėra laikomi potencialia rinkėjų grupe, į kurią taikosi jų strateginė komunikacija. Todėl gana dažnai jaunų žmonių interesams valstybėje neatstovaujama“, – pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė dr. Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Mokslininkė pabrėžia, kad tai gali virsti ilgalaike problema, kai ne tik šiandienos, bet ir vėlesnių kartų jaunimo interesai politinių partijų dienotvarkėse atsidurs pavėluotai.
Svarbi grupė
VU TSPMI doktorantės ir jaunimo politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ koordinatorės Aušrinės Diržinskaitės-Kazlauskienės teigimu, politikams neatsižvelgti į jaunimo problemas yra tas pats, kaip nematyti klimato kaitos ir jos padarinių ateityje.
„Vienas klausimas yra jaunų žmonių atstovavimo kokybė, kaip jie jaučiasi gerai atstovaujami, o kitas – politikos turinys. Kiek jis atliepia jaunų žmonių aktualijas, ar politiniai sprendimai priimami bent įsivaizduojant, ko nori jauni žmonės, kas jiems svarbu“, – sako A. Diržinskaitė-Kazlauskienė.
Dr. I. Petronytė-Urbonavičienė pabrėžia, kad jauniems žmonėms labai svarbu būti girdimiems.
„Kai jų interesų nėra politikų dienotvarkėse, jaunai auditorijai susidaro įspūdis, kad politikai jų negirdi. Taip didėja atotrūkis tarp jaunų žmonių ir politikos atstovų, kuris gali transformuotis į atotrūkį tarp jaunų žmonių ir valstybės, o tai jau daug didesnė problema“, – tikina dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Pašnekovės pabrėžia, kad tolygaus visų visuomenės grupių atstovavimo reikia tam, kad žmonės nesijaustų nusivylę, kad pasitikėtų demokratija, politine sistema, kurioje gyvena, ir kad ta sistema atlieptų visų žmonių poreikius.
Dr. I. Petronytė-Urbonavičienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Balsavimo rekordas
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad visuose rinkimuose be išimties pasyviausi yra jauniausi žmonės, aktyvesni yra vidutinio amžiaus žmonės, o patys aktyviausi yra vyresnio amžiaus (65–75 metų) asmenys.
„Aktyviau balsuoja aukštesnio išsilavinimo, vyresni ir vyriausi Lietuvos gyventojai, kurie turi domėjimosi politika įdirbį. Natūralu, kad į šias rinkėjų grupes dažniausiai ir taikosi politinės partijos. Dešimtmečiais politikų programose dominuoja socialinės, sveikatos apsaugos temos, pensijų klausimai, o jaunų žmonių problemos dažnai būna pamirštamos arba neprioritetizuojamos“, – sako dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Anot jos, Lietuvoje atotrūkis tarp vyriausių ir jauniausių balsuojančių žmonių yra apie 20–30 proc. Palyginti su kitomis pasaulio šalimis, šis skirtumas panašus į, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės. Tačiau yra šalių, kuriose jauniausi ir vyriausi žmonės savo dalyvavimo rinkimuose aktyvumu labai nesiskiria, pvz., Australijoje ar Islandijoje.
Kita vertus, A. Diržinskaitė-Kazlauskienė pastebi, kad vyksta pozityvių poslinkių ir Lietuvoje jaunimo balsavimo aktyvumas po truputį auga. „Lyginant prezidento rinkimus, matomas ryškus skirtumas: 2014 m. jaunimo aktyvumas siekė vos 26 proc., 2019 m. – 46 proc., o šių metų prezidento rinkimuose jau buvo pasiektas jaunimo aktyvumo rekordas – juose balsavo 49,05 proc. 18–29 metų žmonių.
TSPMI doktorantė tikisi, kad ir šie Seimo rinkimai sulauks šiek tiek daugiau jaunimo dėmesio nei ankstesni. Ji prognozuoja, kad jaunimo aktyvumas spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose sieks 39 proc.
A. Diržinskaitė-Kazlauskienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ką renkasi?
Paklausta, kas minėtais metais galėjo nulemti aktyvesnį jaunų rinkėjų dalyvavimą, politologė dr. I. Petronytė-Urbonavičienė sako, kad 2019 m. prezidento ir ypač 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos ryškiai išsiskyrė iš ankstesnių.
Jose atsirado politikų, partijų, kurios orientavosi į jaunus žmones kaip į pagrindinę savo rinkėjų grupę, ir tai buvo bene pirmi tokie kartai Lietuvos istorijoje. Dažnai kyla klausimas, kas turi įvykti pirmiau: ar jauni žmonės pirma turi pradėti aktyviau balsuoti, o tada jau politikai labiau atkreips į juos dėmesį, ar politikai turi pirmi žengti žingsnį link jaunų žmonių ir tada jau jie ateis balsuoti.
Vienas klausimas yra jaunų žmonių atstovavimo kokybė, kaip jie jaučiasi gerai atstovaujami, o kitas – politikos turinys.
„Iš ankstesnių rinkimų matome, kad, pavyzdžiui, Tautos prisikėlimo partija buvo patraukli jaunimui, tačiau ji vis dėlto nebuvo taip nuosekliai ir iki galo orientuota į šią amžiaus grupę. 2020 m. Seimo rinkimuose į jaunus žmones buvo orientuotos ne tik programinės naujai įsikūrusios Laisvės partijos nuostatos, keliami drąsūs, jaunai auditorijai aktualūs klausimai, kurie, beje, suerzino didelę visuomenės dalį ir sukėlė jos nepasitenkinimą. Taip pat vyko, nors ir kontroversiška, bet komunikaciškai aiškiai į jaunimui skirta žaisminga kampanija“, – primena dr. I. Petronytė-Urbonavičienė.
Jaunimo aktyvumas rinkimuose.
Kaip sudominti?
2014 m. Lietuvoje vos vienas iš dešimties jaunuolių domėjosi politika. 2020 m. jau trys iš dešimties jaunosios auditorijos atstovų nurodė, kad domisi politika. Jaunimo politikos stebėsenos tinklo koordinatorė A. Diržinskaitė-Kazlauskienė išskiria kelis svarbiausius veiksnius: „Tyrimai rodo, kad kuo daugiau žmogus mokosi, kuo daugiau mokslo pakopų baigia, tuo labiau tikėtina, kad politikos temos jį domins labiau. Kitas svarbus dalykas, kuris skatina politinį aktyvumą, – diskusijos apie politiką artimoje aplinkoje. Trečia, kiek žmonės seka žinias, politikos naujienas.“
Ji siūlo Lietuvoje rimčiau pagalvoti apie balsavimo amžiaus ankstinimą ir pateikia škotų pavyzdį. „Škotai balsavimą nuo šešiolikos metų įvedė nuo 2014 m. ir yra padarę tyrimų, kurie parodė, kad tie žmonės, kurie balsavo būdami šešiolikos metų, ir toliau balsavo aktyviau negu tuo laiku buvusios vyresnės grupės“, – pastebi tinklo „Žinau, ką renku“ atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Skvernelis neatmeta, kad „Vardan Lietuvos“ gali trauktis iš koalicijos formavimo: chaosas6
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako neatmetantis, kad jo vadovaujama politinė jėga penktadienį gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos formavimo. ...
-
„Teistas ir priesaiką sulaužęs“: koalicijos planą ekspertai laiko prastu signalu užsieniui10
Demokratams ir „Nemuno aušrai“ skelbiant apie iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) gautus kvietimus jungtis į valdančiąją koaliciją, politologai sako, kad tokia koalicija būtų sudėtinga dėl naujokų gausos, idėjini...
-
A. Širinskienė teigia neturinti ambicijų užimti Seimo pirmininkės postą: jame matytų S. Skvernelį1
Į Seimo pirmininko postą siūloma „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė teigia ambicijos užimti šią poziciją neturinti. ...
-
I. Vėgėlė dėl darbo Seime spręs išgirdęs argumentus, kodėl „valstiečiai“ nepakviesti į koaliciją5
Į Seimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išrinktas advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad sprendimą dėl darbo parlamente priims, išgirdęs argumentus, kodėl „valstiečiai“ nebuvo pakviesti formuoti valdanči...
-
M. Lingė: socialdemokratų žodžio keitimas tampa sisteminiu reiškiniu4
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui paskelbus apie gautą kvietimą dirbti koalicijoje su socialdemokratais, konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad socialdemokratų pažadų nesilaikymas tampa sisteminiu reiškiniu. ...
-
R. Karbauskis sulaukė V. Blinkevičiūtės skambučio: derybos nesibaigė, nėra jokio sprendimo3
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia sulaukęs socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės skambučio, kad konsultacijos dėl valdančiosios koalicijos formavimo nėra baigtos. ...
-
Seimo pirmininko kėdė: į ją gali sėsti ir R. Žemaitaitis, ir A. Širinskienė11
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad šią partiją į koaliciją kviečiantys socialdemokratai siūlo „aušriečių“ atstovui tapti būsimojo Seimo pirmininku. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: po tokio sprendimo liberalai dirbs opozicijoje5
Demokratams ir „aušriečiams“ skelbiant apie gautą socialdemokratų kvietimą dirbti koalicijoje, liberalai dirbs opozicijoje, sako Liberalų sąjūdžio lyderė. ...
-
„Nemuno aušra“, demokratai gavo kvietimą formuoti valdančiąją daugumą (papildyta)47
Partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gavo socialdemokratų kvietimą formuoti valdančiąją koaliciją naujos kadencijos Seime, BNS ketvirtadienį patvirtino minimų partijų lyderiai Remigijus Žemai...
-
G. Paluckas apie koaliciją: sprendimą mes jau turim5
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į premjero postą Gintautas Paluckas sako, jog partija apsisprendė, kurias politines jėgas kvies dirbti valdančiojoje daugumoje. ...