Įvertino Lietuvos užsienio politiką: G. Nausėdai trūksta aktyvumo, G. Landsbergiui – konkrečių darbų

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad vidaus politikoje nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, jog yra aktyvus. Tačiau ekspertai teigia, kad to paties apie prezidento apsukas užsienio politikoje nebūtų galima pasakyti. Bent jau pastaruosius metus, kuomet svarbiausia visų šalių problema tapo koronaviruso pandemija. Prezidentūra, gali susidaryti įspūdis, yra dažniau pastebima besisukanti COVID-19, bet ne užsienio politikos formavimo bei įgyvendinimo problemose.

Viena vertus, svarsto ekspertai, natūralu, kad nesant gyvo kontakto, realizuoti užsibrėžimus užsienio politikoje yra ganėtinai sudėtinga, tačiau, kita vertus, tam tikrą G. Nausėdos užsienio politikos nepastebimumą lemia ir šalies vadovo atsargumas, ir staigių judesių vengimas – bruožai, kuriais nepasižymėjo prieš tai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Politologai svarsto, ar prie Lietuvos diplomatijos vairo stojęs ir aktyviai užsienio politikos temomis komunikuojantis Gabrielius Landsbergis viešumoje tik dar labiau nestiprins šio kontrasto ar įvaizdžio, kad G. Nausėdos užsienio politika daugiausiai yra susikoncentravusi į kasdienių problemų sprendimą. Įvertinus tai, kad 2024 m. Lietuvoje vyks tiek parlamento, tiek prezidento rinkimai, galbūt skirtingos apsukos užsienio politikos bare taps ir trinčių tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros priežastimis.

Visgi, pastebi ekspertai, nepaisant aktyvios ir pastebimos G. Landsbergio komunikacijos, kol kas ir jis apčiuopiamais rezultatais pasigirti negali. Buvusio užsienio reikalų ministro ir Lietuvos ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko teigimu, G. Landsbergio deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų jau artimiausiu metu laukia rimti išbandymai.

G. Nausėdos užsienio politikos išskirtinumą temdo ne tik COVID-19: žlugo pirminiai užsibrėžimai

Tai kas šiuo metu vyksta online, neatsveria gyvo kontakto. Užsienio politikoje jo reikia, nuo gyvo kontakto prasideda didesnis ar mažesnis tarpusavio pasitikėjimas.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, esama įvairių priežasčių, kodėl prezidento užsienio politika pastaruosius metus atrodo pakankamai blankiai.

„Galima ieškoti įvairių paaiškinimų, kodėl pastaruosius metus Prezidentūra pasyviau atrodo užsienio politikos srityje. Žinoma, nemažai lemia ir esamos sąlygos: nėra gyvų susitikimų ir vizitų. Tai kas šiuo metu vyksta online, neatsveria gyvo kontakto. Užsienio politikoje jo reikia, nuo gyvo kontakto prasideda didesnis ar mažesnis tarpusavio pasitikėjimas“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Profesoriaus manymu, valstybių lyderių bendravimą į virtualią erdvę perkėlusi COVID-19 pandemija prezidentui tapo savotišku kliuviniu, užmegzti asmenines pažintys su kitais valstybių lyderiais. Asmeniniai kontaktai, tęsė T. Janeliūnas, yra itin svarbūs konstruktyviam darbui užsienio politikos bare ir konkrečiai ieškant rėmėjų savo stumiamos iniciatyvoms.

TSPMI profesorius atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, šiuo metu dar neleidžia G. Nausėdai kalbėti apie labai matomus nuveiktus darbus užsienio politikoje – tai nerealizuotos idėjos. Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje prezidentas ruošėsi peržiūrėti santykius su Baltarusija. Tapęs šalies vadovu G. Nausėda teigė, kad Lietuvos dialogas su Minsku galėtų tapti vienu iš įrankių pristabdyti dėl Rusijos spaudimo spartėjantį Baltarusijos suvereniteto nykimą.

Tačiau išskirtiniu užsienio politikos akcentu turėjusi tapti iniciatyva žlugo kartu su Baltarusijos prezidento rinkimais, po kurių Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi brutalaus smurto prieš taikiai protestavusią pilietinę visuomenę.

Visgi T. Janeliūnas sutiko, kad G. Nausėda buvo pakankamai aktyvus ir Baltarusijoje prasidėjusios krizės metu. Tačiau, atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, pastaruoju metu šiuo klausimu iniciatyvą perėmė Užsienio reikalų ministerija su G. Landsbergiu priešakyje. 

Profesoriaus manymu, prie idėjų, kurių taip ir nepavyko realizuoti, galima priskirti ir G. Nausėdos dar 2019 m. Jungtinių Tautų Asamblėjoje deklaruotus užmojus, dėl žaliosios energetikos ir klimato kaitos.

„Šie išsikelti tikslai neatnešė nei matomumo, nei kažkokio pripažinimo, nebuvo aktyvesnio prezidento pasirodymo“, – teigė profesorius.

Prezidentas yra atsargus užsienio politikoje: palygino su D. Grybauskaite

Apibendrindamas G. Nausėdos veiklą užsienio politikos srityje T. Janeliūnas pripažino, kad trūksta ambicingų idėjų, o Prezidentūros darbas – daugiau susikoncentravęs į kasdienių darbų atlikimą.

„Aš neabejoju, kad jam skiriama daug laiko, tačiau jis yra kasdieninis, rutininis. Tam energijos reikia, bet tokia veikla nesukelia daug entuziazmo“, – sakė politologas.

T. Janeliūno teigimu, toks Prezidentūros darbo braižas nebūtinai yra blogai. Užsienio politikoje, pažymi profesorius, ypač svarbu nuoseklumas bei nuspėjamumas.

Kita vertus, tai, kad G. Nausėda užsienio politikoje yra itin atsargus, turi ir savo kainą. Pirmiausia, prezidentas jam priklausančių prerogatyvų lauke yra mažiau pastebimas. Pavyzdžiui, jo pirmtakė prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo atžvilgiu buvo ryškesnė.

Pastaroji, tęsia T. Janeliūnas, pirmosios savo kadencijos pradžioje siekė aktyvumo ir atitinkamai susilaukė nemažai reakcijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.

„Anaiptol ne visada tos reakcijos buvo teigiamos. Pavyzdžiui, kokį ažiotažą sukėlė jos sprendimas nesusitikti su Obama Prahoje“, – prisiminė jis. Tuo tarpu G. Nausėda tokio pobūdžio sprendimų vengia.

„Nausėda vengia staigių judesių ir jis nesukelia tokių kritinių vertinimų bei atsiliepimų, ko sulaukdavo D. Grybauskaitė“, – teigė profesorius.

„Grybauskaitė tokių sprendimų nebijojo, ji kalbėjo pakankamai tiesmukai net agresyviai. Dėl to susilaukdavo nemažai kritikos. Nausėda bando to nedaryti. Kita vertus, tai turi savo kainą – tada į tave nelabai kreipia dėmesio ir nelabai aišku, ką tu norėjai padaryti“, – apibendrino T. Janeliūnas.

Prezidentą mato daugiau vidaus politikoje: gali kilti trinčių su G. Landsbergiu

Tuo tarpu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas sako, kad kalbant apie prezidento lyderystę užsienio politikoje reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad G. Nausėda nėra itin pastebimas, tačiau įvertinti ir patį šalies vadovo pasiūlymų turinį. Politologo teigimu, šiuo atžvilgiu galima pasigesti prezidento dedamų akcentų, kaip konkrečias idėjas būtų galima įgyvendinti.

„Aš manau, kad prezidentas yra pareiškęs gerų iniciatyvų, tačiau, svarbu pažymėti, jog svarbios būna tik tos iniciatyvos, kurios tampa realizuotos praktikoje. Pavyzdžiui Baltarusijos atžvilgiu trijų žingsnių planas yra logiškas, tačiau ar čia buvo kažkoks proveržis? Ar po to, kai buvo paskelbtas planas, sekė veiksmai? Akivaizdu, kad rezultato nebuvo. Galbūt reikėjo daugiau ir su pačiais Europos partneriais kalbėtis ir veiksmus derinti su Lenkija, Švedija ir t.t.“, – svarstė G. Česnakas. 

„Negali būti ruošiami planai, apie kuriuos yra tik pakalbama, reikia konkretesnių žingsnių“, – teigė jis.

LKA profesoriaus manymu, prezidentas, ypač pastaruoju metu, daugiau dėmesio skyrė ne užsienio, bet vidaus politikai.

„Prezidentas iš esmės bando apsiriboti vidaus politika. Pirmiausia, pandemijos suvaldymo klausimais. Tačiau pagal kompetencijas tai juk priklauso Vyriausybei. Prezidentas daro iniciatyvas, tariasi su medikais, tačiau galiausiai darbas padaromas ministerijose“, – sako G. Česnakas.

Tačiau ir vidaus politikoje, pažymi politologas, G. Nausėda deklaruoja siekinius, kurie yra arba itin abstraktūs – kaip gerovės valstybės idėja – arba tiesiog nesusieti su įgyvendinimu praktikoje.

„Skiepijimo planas turi būti pagrįstas pajėgumais: skiepijimo pajėgumais, kiek yra vakcinų, kaip galima jas transportuoti. Mes visi suprantame, kad gerai, jog būtų galima paskiepyti 70 proc. gyventojų, tačiau strateginiame ir taktiniame lygmenyje turi būti nurodyta, kaip tai bus padaroma“, – teigė G. Česnakas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie G. Landsbergio vadovavimą Lietuvos diplomatijai LKA profesorius pažymėjo, kad bent jau darbo pradžioje konservatorių lyderis tikrai yra aktyvus ir pastebimas. Todėl, svarstė politologas, įvertinus esamas Prezidentūros ir G. Landsbergio darbo tendencijas, galima manyti, jog ateityje Užsienio reikalų ministerija (URM) gali į šoną stumtelti prezidentą. Galbūt, neatmetė tokios galimybės LKA profesorius, tai galėtų ateityje net išprovokuoti trintis tarp URM ir Prezidentūros vadovų.

„Jei Gabrielius Landsbergis ir toliau rodys aktyvumą, kurį dabar galima matyti, trinčių su Prezidentūra galį atsirasti. Galbūt ateityje galime sulaukti net sprendimų dėl susiklosčiusios dinamikos. Tuo labiau, kad situaciją aštrins ir politinis kalendorius: 2024 m. vyks prezidento, parlamento rinkimai“, – teigė G. Česnakas.

Tuo tarpu buvusio užsienio reikalų ministro V. Ušacko nuomone, nepaisant skirtingų asmenybių tipų ar skirtingų siekinių artėjančiuose Seimo ar prezidento rinkimuose, tiek G. Nausėda, tiek G. Landsbergis turėtų vengti tarpusavio trinčių, kurios, ko gero, neleistų tikėtis ir sėkmės jų prerogatyvoje esančioje užsienio politikoje.   

„Jų darbo rezultatai ir sėkmė rinkėjų akyse bus apspręsti komandiniu žaidimu. Kaip sakoma: „It takes 2 to tango“, ypač kai tai susiję su Lietuvos užsienio politika ir nacionaliniu saugumu“, – svarstė „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys.

Kol kas G. Landsbergis ryškių rezultatų neparodė

Savo ruožtu T. Janeliūnas mano, kad nepaisant aktyvumo komunikuojant, G. Landsbergis kol kas užsienio politikoje nesugebėjo reikšmingiau pasižymėti. 

„Landsbergis nėra naujokas ir jis žino kaip elgtis, ir kaip kalbėti, ir pritraukti dėmesį tarptautinėje auditorijoje. Ir tai tikrai jam sekasi. Aktyvumas ko gero ir yra labiausiai siejamas su tuo. Iš kitos pusės – URM kol kas kažkokių ryškių rezultatų dar nepasiekė. Siekis, kad būtų Rusijai įvestos sankcijos dėl Navalno baigėsi niekuo. Kitaip tariant, kalbėjimas yra vienas dalykas, tačiau reikia labai konkrečių darbų“, – sakė T. Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad panašiai galėtų būti traktuojamas ir konservatorių keltas klausimas dėl būtinybės pasiekti susitarimą dėl Astravo AE energijos nepirkimo.

„Nėra rezultato kol kas, nors ir atrodė, kad tai yra vienas iš pirmųjų Vyriausybės prioritetų“, – sakė T. Janeliūnas.

V. Ušackas: galbūt prezidentas laukia, kol G. Landsbergio kategoriškumas savaime priges

Buvęs užsienio reikalų ministras V. Ušackas taip pat sutiko, kad G. Landsbergio, kaip ministro, atsakingo už Lietuvos užsienio politiką, startas buvo ganėtinai intensyvus. Pasak jo, tai yra suprantama – G. Landsbergiui pirmą kartą suteikta galimybė būti Vyriausybės nariu. Tačiau, pridūrė diplomatas, tai nebūtinai reiškia, kad užsienio politikos praktiką lydi pasiekimai.

„Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, deklaracijos ir kategorišką vertybinę liniją akcentuojantys pareikšimai nėra tai, kuo galima užpildyti politikos praktikos turinį.

„Gabrieliaus Landsbergio ir TS-LKD deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų laukia rimti išbandymai. Iš opozicijos pozicijų buvo lengva reikalauti Astravo AE uždarymo, režimo kaitos Baltarusijoje, daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijos pareigūnų ar oligarchų atžvilgiu. Tuo tarpu pirmieji ES užsienio reikalų ministrų posėdžiai ir rezultatai jau liudija, kad reali vyriausybinė diplomatija yra žymiai labiau kompleksiška ir sudėtinga, nei parlamentinės diplomatijos deklaracijos, demonstracijos ar piketai“, – Eltai sakė V. Ušackas.

Diplomatas svarstė, kad prezidentas, galbūt, jau spėjęs suprasti, jog greitų rezultatų užsienio politikoje sunku pasiekti, laukia kol G. Landsbergio aktyvi ir kartais romantizuota komunikacija sumažės, ir atsiras labiau kompleksiškas politinės realybės vertinimas.

„Gali būti, kad prezidentas matydamas TS-LKD užsienio politikos vairininkų entuziastingą, romantišką ir kai kuriais klausimais kategorišką nusistatymą, tolerantiškai stebi aktyvią komunikaciją, tikėdamasis, kad reali, o kai kada ir karti patirtis derybose Briuselyje dėl bendros ES pozicijos Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos atžvilgiu, šiek tiek prigesins tą kategoriškumą bei įneš pilnesnį, labiau subtilų ir niuansuotą tarptautinių procesų vertinimą, kuris padės profesionaliai formuluoti ir efektyviai įgyvendinti užsienio politiką remiantis visapusiškais nacionaliniais interesais. Netrukus paaiškės, kad solidi ir sėkminga užsienio politika privalo reikšti ne tik vertybinius, bet ir strateginius, ekonominius šalies interesus. Turi būti formuojama ne tik ko mes „norime“, bet ir tai kas „įmanoma“. Taip savo užsienio politiką konstruoja JAV, Vokietija, Skandinavijos ir kitos šalys. Taip turėtų daryti ir Lietuva“, – sakė V. Ušackas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl konservatorių ir liberalų valdžia nori įklampinti Lietuvos jaunimą į kanapių vartojimą? Nes kanapės sumažina mūsų sugebėjimą galvoti, jei mes išvis tokį sugebėjimą turime. Štai ką rašo mokslininkai: "Mes nustatėme reikšmingą ryšį tarp dažno ar priklausomybei priskiriamo kanapių vartojimo jaunystėje ir IQ pokyčio. Statistinis heterogeniškumas tarp tyrimų taip pat buvo mažas. Tyrimų kokybė buvo nuo vidutinės iki aukštos. Vidutiniškai sumažėjo maždaug 2 IQ taškais po kanapių poveikio jaunystėje." Už konservatorius ir liberalus, skurdinančius mus visus ir šelpiančius tik turtuolius, gali balsuoti tik kvailas per visą pilvą elektoratas. Todėl valdžia ir stengiasi, jį kvailindama. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

NIEKAS

NIEKAS portretas
niekada ir jokioje politikos aikštelėje negerbs ir nebendradarbiaus su kolegomis,kurie reprezentuodami savo šalį,nedemonstruoja nei menkiausių pastangų,atstovauti SAVO ŠALĮ,JOS EKONOMINIUD,POLITINIUS,HUMANITARINIUS ir kitus SAVO ŠALIES ir jos žmonių interesus.Jei mūsų Prezidentas ar UR ministras be perstojo rūpinasi Baltarusijos,Rusijos ar kitos šalies reikalais,kas į juos žiūrės kaip į Lietuvos atstovus ir kas bekreips dėmesį į mūsų krašto bėdas,pasiekimus ar problemas.Mūsiškiams labai trūksta,bet tikrai ne to,kas bandoma identifikuoti antraštėje ir turinyje.

cha

cha portretas
o dar pora koloradų komentaruose pritariamai pastaugė ir palojo. Apgailėtina
VISI KOMENTARAI 42

Galerijos

Daugiau straipsnių