- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip vertinti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinę kalbą ir kokios pagalbos gali tikėtis Lietuva, išgyvenanti nelegalios migracijos krizę, Info dienoje aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Ainius Lašas.
„Jeigu žiūrime iš Europos Sąjungos (ES) perspektyvos, parama yra ta, kurią mes matėm jau ir dabar. Pavyzdžiui, sprendžiant migrantų klausimus, kalbant su Iraku, sprendžiant vakcinacijos klausimus, parama dėl pačių vakcinų teikimo ir užsakymo. Tokia didelė, sisteminė parama yra visiškai kitokio lygo. Tvorą mes galime patys pasistatyti, bet įtikinti Iraką, kad jis nutrauktų skrydžius į Minską, mes tikrai negalime, mes neturime svertų. Susikalbėti su Kinija dėl kažkokių prekybos sąlygų mes negalime, vieni eiti į NATO ir kalbėti apie ES ir NATO intensyvesnius santykius mes taip pat neturime pakankamai svertų. Va čia ateina Europos Sąjunga kaip sisteminė galia, kuri gali savo dydžiu kažką pasakyti, kažko paprašyti, paremti mus. Tai jaučiasi iš karto. Kaip ir su migrantų krize, nors ir mūsų valdžios atstovai nori pasakyti, kad išsprendė tą krizę, ir iš dalies jie tikrai prisidėjo prie tos krizės suvaldymo, bet buvo ir didelė ES įtaka, reikšmė, kurios negalime nematyti“, – sakė A. Lašas.
Esą U. Von der Leyen kalboje akcentavo ir Baltarusijos hibridinę ataką. Tai – pirmasis kartas, kada iš jos lūpų sklido tokie žodžiai. Tačiau, anot A. Lašo, tai nereiškia, kad Europos vadovai Lietuvą išgirdo tik dabar: „Manau, kad aukščiausi Europos vadovai mus išgirdo ir anksčiau, tiesiog dabar buvo ta proga tai įvardyti aukščiausiu lygiu. Europos Komisijos vadovė tą ir padarė. Šiuo atveju tas mūsų naratyvas, kurį mes bandėme projektuoti, yra priimtas, nekvestionuojamas, ir tai mums suteikia galimybes toliau dirbti su ES, spręsti kažkokias einamąsias problemas migrantų krizės kontekste. Čia vienareikšmiškai didelis pasiekimas, mūsų užsienio politikos pasiekimas, kad ES vadovai tą situaciją mato taip pat, kaip ir mes matome“.
Europos Komisijos vadovė taip pat žadėjo nekartoti klaidų, kurios buvo padarytos praėjusios finansinės krizės metu. Tai reiškia, kad pinigų srautai nebus stabdomi.
Nors ir mūsų valdžios atstovai nori pasakyti, kad išsprendė tą krizę, ir iš dalies jie tikrai prisidėjo prie tos krizės suvaldymo, bet buvo ir didelė ES įtaka, reikšmė, kurios negalime nematyti.
„Jau mes iš tos krizės praktiškai išlipę, ir pati U. Von der Leyen paminėjo, kad dauguma ES šalių jau yra pasiekusios prieškrizinio laikotarpio lygį. Problema bus suvaldyti tas investicijas, kad jos iš tikrųjų būtų prasmingos, apie ką taip pat buvo kalbama ir žaliojo kurso kontekste, ir skaitmeninių įgūdžių kontekste. Kitas dalykas, kai ateina tiek pinigų į ekonomiką, neišvengiamai susiduriame su infliacija. Mes jau dabar Lietuvoje su ja susiduriame ir tai ganėtinai skaudžiai atsiliepia žmonėms su mažesnėmis pajamomis ir perspektyvomis, taip pat pensininkams. Čia yra nelygybės klausimas“, – teigė KTU docentas.
Metinėje kalboje U. Von der Leyen kalbėjo ir apie Afganistaną. Ji teigė, kad ES palaiko Afganistano žmones ir skirs jiems papildomą paramą. Anot A. Lašo, sunku pasakyti, ką tokie žodžiai galėtų reikšti: „Dėl migracijos krizės pergyvenama, bet šiuo atveju ES pasiekimai čia yra labiau riboti ir kažkuo pasigirti tikrai negalima. Tie žodžiai, jog mes esame su afganistaniečiais, su jų teisininkėmis, remiame moterų teises, – gražūs žodžiai. Realiai sunku pasakyti, ką tai reiškia, nes labai sunku šioje situacijoje netgi suteikti pagalbą tiems žmonėms, kuriems to labiausiai reikia. Tiesiog ES rankos ir galimybės yra apribotos, nežiūrint į tai, kad ES iš tiesų yra viena didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje“.
Europos Komisijos pirmininkė dar minėjo, kad kitais metais Europos laukia egzaminų metai. KTU docentas irgi manė, kad tų išbandymų bus daugybė.
„Tų egzaminų ne vienas. Aš kažkaip gal neužfiksavau to posakio, bet manau, kad tų egzaminų tikrai yra daug. Tai, kas buvo pabrėžta ne vieną kartą, esminiai momentai: žaliasis kursas, skaitmeniniai įgūdžiai, investicijos į naujo tipo ekonomiką, jaunimo kvalifikacijos kėlimas. Kitas dalykas yra vidinis – politinė valia, apie ką skundėsi Europos Komisijos vadovė. Iš tiesų Europos Sąjungoje yra sudėtinga sutarti, nes šalių yra daug, nuomonių daug, interesų daug. Reikia kartais stebėtis, kad ES veikia taip, kaip veikia, – pakankamai efektyviai, jeigu žiūrime į kiekį žaidėjų, kurie turi susitari. Iššūkių tikrai daug. Tie egzaminai, nemanau, kad kitais metais bus išskirtiniai. Jų tikrai pakaks ir už dvejų metų, ir už trejų, nes ES nuolat turi tuos iššūkius ir galima sakyti, kad po kitų metų neišsipildys ramybės scenarijus. Tikrai nesakyčiau, kad kiti metai bus kažkokie išskirtiniai ar labiau išskirtiniai nei šie, kurie tikrai nestokojo iššūkių“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė43
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti8
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...