Už tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui būtų pavesta atlikti tokį tyrimą, ketvirtadienį po svarstymo balsavo 94 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir septyni parlamentarai susilaikė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl nutarimo priėmimo.

Tyrimas būtų atliekamas ir dėl „iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“.

NSGK aiškintųsi, kurie Seimo padaliniai ir nariai šią informaciją gavo, kokius sprendimus dėl to priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti parlamentarai, ar tie sprendimai „buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Komitetas aiškintųsi, ar įslaptinta VSD informacija „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Opozicijos atstovai teikė siūlymus išskirti tyrimus dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės bei politikų, gavusių VSD medžiagą, veiksmų, sudaryti tam atskirą komisiją, o ne pavesti tyrimą atlikti NSGK, bet jiems nebuvo pritarta.

Opozicijos atstovai nuogąstauja, jog, aiškinantis ne tik I. Rozovos, bet ir medžiaga apie ją disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo įrankiu.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė, rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, jog jos ryšiai su rusų diplomatais buvę, kad ir neformalūs, bet ne asmeniniai, todėl ji mano neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

I. Rozova šią savaitę spaudos konferencijoje Seime teigė su rusų diplomatais kalbėdavusi rusų diasporos, vizų klausimais, bet niekada pati neliesdavusi pavojingų temų, nes „suvokia savo pilietinės atsakomybės ribas“.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.