„Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – interviu portalui delfi.lt sakė premjerė, paprašyta įvertinti šalies vadovo siūlymus.

„Manau, pajamų mokesčio problema yra ne tai, kad tarifas nepakankamai pritemptas prie kurio nors lygio, o tai, kad vis toliau ir giliau kasamės paradigmoje, skelbiančioje, jog yra skirtingos pajamos – ne skirtingi pajamų dydžiai, žmonių galimybės dalyvauti viešajame gyvenime, finansiškai prisidėti, teisingumas pajamų atžvilgiu, bet tai, kad iš tam tikros veiklos gaunamos pajamos vertintinos vienaip, o iš kitokios veiklos gaunamos pajamos – kitaip“, – kalbėjo I.  Šimonytė. 

Pasak jos, prezidento siūlymas „dar labiau atskiria pajamas“: „Nemanau, kad tai – gera mintis“.

Tai nėra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti.

Premjerės teigimu, individualios veiklos pajamas apmokestinus progresiškai, nebus galima  sakyti, kad turime progresinis mokesčius.

„(...) nes progresiniai mokesčiai preziumuoja, jog pajamos yra sujungiamos, ir tada jau žmogus vertinamas pagal bendrą gebėjimą mokėti. Iš savo dabartinės fragmentacijos mes taip neištrūkstame ir tik dar labiau ją įtvirtiname. Tai nėra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – sako I. Šimonytė.

Prezidentas siūlo pelno mokesčio paskatą sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms, o didesnėms kaip 35 tūkst. eurų  individualios veiklos metinėms pajamoms taikyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tokiu dydžiu būtų apmokestintos ir 35 tūkst. eurų viršijančios pajamos iš kapitalo prieaugio bei dividendai.