Humanitarinio koridoriaus klausimas įžiebė politinę diskusiją: migrantus paskatintų meluoti?

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ties Druskininkais baltarusių pareigūnų nematyti. Vasarą Lietuvos pasieniečiai matydavo ir kaip jie po medžiu snaudžia. Nuovargis jaučiamas abejose tvoros pusėse.

„Visada būdavo, bent vienas kareivis visada stovėdavo Baltarusijos pusėje, bet šiandien jo nėra. Tai, matyt, vienas iš tų ženklų, kad arba labai užimtas, arba pavargęs“, – teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai nepailsta – susėdo į Seimo autobusiuką ir nuvažiavo 150 kilometrų pažiūrėti kaip atrodys moderni sienos apsauga visame Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

„Kitų metų rugsėjis. Užbaigsime“, – teigė Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto narių lankytame ruože visiškai įrengtas vienas kilometras. „Čia perlipti labai sudėtinga yra. Net ir su tom Vengrijoje mano matytomis keturių metrų kopėčiomis, aš manau, kad būtų labai sunku, nes koncertina yra papildomas barjeras“, – teigė L. Kasčiūnas.

Taip už nacionalinį saugumą atsakingiems Seimo nariams tvora besidžiaugiant, iš Vilniaus atskriejo žinia apie kitą iniciatyvą. Iš Seimo narių, atsakingų už žmogaus teises. „Aš prisiimu atsakomybę kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, kad Lietuvos pasienyje žiemos metu nemirtų žmonės“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis sako, kad pasieniečiai į Lietuvą einančių migrantų paklausti, ar jie sutinka grįžti į kilmės šalį. Tuos, kurie atsakys, kad sutinka, į Lietuvą įleisti. Tam pasienyje turėtų būti įrengti humanitariniai centrai. Ten migrantai būtų maitinami ir gautų medikų pagalbą, o tada būtų skraidinami namo. „Procesas turėtų būti operatyvus, vykti čia ir dabar. Tai reiškia, ne ilgalaikiu būdu apgyvendinant juos čia, Lietuvoje, ir aiškiai pasakant, kad tai nėra prieglobsčio prašymas, tai yra savanoriškai išreikštas tų žmonių grįžimas į kilmės valstybę“, – teigė T. V. Raskevičius.

L. Kasčiūnas atsako, kad toks siūlymas – neatsakingas ir pavojingas. „Man keista“, – teigė jis.

Migrantai galėtų pameluoti, kad skris namo, bet vos įkėlę koją į Europos Sąjungą, imtų rašyti prieglobsčio prašymus. „Bet koks signalas, kad juos paims, reikštų, kad jie judės toliau. Ir tai nereiškia, kad dabar jeigu visi skrydžiai bus sustabdyti, jie neras kelių, kaip atvykti, žinodami, kad bus Raskevičiaus humanitarinis koridorius. Gal net pavadinsime Raskevičiaus humanitariniu koridoriumi, kuris atidaro visas sienas ir duris atlapoja“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Tad ir kaip turėtų atrodyti humanitarinis koridorius, abiejų komitetų nuomonė skirtinga. „Kalba apie humanitarinį koridorių per Baltarusiją, mano įsitikinimu, tai nėra humanitarinis koridorius. Lukašenka tų žmonių neišleidžia grįžti savo noru atgal“, – teigė T. V. Raskevičius.

„Humanitarinis koridorius, dar kartą pakartosiu, yra Gardinas, Minskas, Erbilis, Bagdadas“, – vardijo L. Kasčiūnas.

Politines diskusijas gali užbaigti pareigūnai. „Mes pirmiausia turėtume užtikrinti jų apgyvendinimą. Mums tik rugsėjo mėnesį pavyko išspręsti čia esančių neteisėtų migrantų apgyvendinimo klausimus. Tai tikrai būtų labai didelė našta mūsų tarnybai“, – kalbėjo pasieniečių vadas.