Gyventojai įvertino praėjusių prezidento rinkimų kandidatus: apie ką atsiliepė nepalankiausiai?

Po pirmojo šalies vadovo rinkimų turo atliktas tyrimas atskleidė, jog iš 8 balsavime dalyvavusių kandidatų palankiausiai vertinamas antrąją kadenciją iškovojęs prezidentas G. Nausėda – apie jį 73 proc. apklaustųjų pasisakė teigiamai, 19 proc. neigiamai.

Labiau palankų visuomenės vertinimą išlaiko ir iš Seimo pasitraukęs, antisemitiniais pareiškimais pagarsėjęs politikas R. Žemaitaitis – gegužę jį palankiai vertino 46 proc. apklausos dalyvių, tačiau net 40 proc. apie politiką pasisakė neigiamai. R. Žemaitaitis pirmajame rinkimų ture liko ketvirtas.

Panašų visuomenės palankumą pelnė buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis bei į politiką pasukęs teisininkas Ignas Vėgėlė. „Darbietį“ palankiai įvertino 37 proc. respondentų, I. Vėgėlę – 34 proc. Tiesa, trečioje vietoje likęs kandidatas į prezidentus sulaukė daugiau neigiamų reakcijų – pusė apklaustųjų apie jį atsiliepė neigiamai. Tuo metu mažiau nei pusantro procento balsų pirmajame rinkimų ture sulaukęs A. Mazuronis nepalankiai vertinamas 43 proc. apklausos dalyvių.

Maždaug penktadalis apklaustųjų – 22 proc. – Laisvės partijos keltą kandidatą, mandatą Europos Parlamente (EP) iškovojusį Dainių Žalimą nurodė vertinantys palankiai. Tačiau apie šeštoje vietoje prezidento rinkimuose likusį teisininką 51 proc. pasisakė neigiamai. Tokių pat vertinimų sulaukė ir paskutinis rinkimuose likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas – 20 proc. jį įvertino palankiai, 49 proc. nurodė priešingai.

Apie I. Šimonytę ir E. Vaitkų atsiliepė nepalankiausiai

Tuo metu daugiausiai neigiamų vertinimų sulaukė į antrąjį turą patekusi premjerė, konservatorių kelta kandidatė Ingrida Šimonytė. Nors politikę 22 proc. apklaustųjų įvertino teigiamai, tačiau net 71 proc. gyventojų atsiliepė neigiamai.

Pasibaigus pirmajam rinkimų turui taip pat itin nepalankiai įvertintas gydytojas Eduardas Vaitkus – penktoje vietoje likusį kandidatą neigiamai įvertino 61 proc. respondentų ir tik 17 proc. nurodė vertinantys teigiamai.

Nuo kampanijos pradžios keturi kandidatai pastebimai gerino savo žinomumą

„Baltijos tyrimų“ apklausų duomenimis, per rinkimų kampaniją 4 kandidatams pavyko pastebimai pagerinti savo žinomumą rinkėjų akyse. Jeigu prieš pusmetį daugiau negu pusė (57 proc.) apklaustųjų nebuvo nieko girdėję apie E. Vaitkų, tai po pirmojo turo tokių teliko 22 proc. Per 6 mėnesius šio kandidato žinomumas pagerėjo 35 procentiniais punktais.

Žinomumą kampanijos metu ženkliai didino ir G. Jeglinskas – 2023 m. gruodį jo nežinojo arba nevertino 63 proc. respondentų, o šių metų gegužę jų buvo 31 proc.

Paskleisti apie save žinią pavyko ir D. Žalimui – kampanijos pradžioje jo nežinojo arba nevertino 50 proc. apklaustųjų, o rinkimų metu tokių liko 27 proc.

Augo ir gyventojų apie I. Vėgėlę informuotumas – tiesa, gerokai mažiau nei kitų minėtų kandidatų. Gruodį teisininko nevertino 22 proc. respondentų, o gegužę – 16 proc.

Apklausa vyko 2024 m. gegužės 16-25 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1027 Lietuvos gyventojai (15-74 metų), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15-74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15-74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.