Eugenijus Sabutis galėjo suklastoti 18 dokumentų

Dabartinis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariu, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo 18 dokumentų, teigė generalinė prokurorė N. Grunskienė.

Anot jos, tokiu būdu politikas galėjo pasisavinti 2955 eurus.

Generalinė prokurorė ketvirtadienį tvirtino, kad E. Sabutis į patirtų išlaidų ataskaitas įtraukė išlaidas, kurių politikas galimai nepatyrė, vykdydamas Jonavos savivaldybės tarybos nario veiklą.

„Tyrimo turimais duomenimis, į šias ataskaitas buvo įtraukti duomenys ir mokėjimo kvitai už degalus, kurie, kaip nustatyta tyrimo metu, buvo apmokėti panaudojant ne mažiau kaip dešimt kitų fizinių ir juridinių asmenų mokėjimo korteles“, – sakė N. Grunskienė.

Prokuratūros duomenimis, E. Sabutis iš tarybos nariui skiriamų lėšų taip pat galėjo kompensuotis išlaidas už „Telia Lietuva“ teiktas televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugas.

Seimo nariui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir svetimo turto pasisavinimo.

Generalinė prokurorė informavo, jog E. Sabučio „čekiukų“ byla šių metų rugpjūčio 7 dieną išskirta iš 2023 metų birželį pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame nagrinėjamos kitų Jonavos politikų išmokos už tarybos nario veiklą.

Jonavos vicemero ir tarybos nario pareigas E. Sabutis ėjo nuo 2019-ųjų balandžio iki 2020 metų lapkričio.

Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Norint panaikinti jo teisinį imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

E. Sabutis ketvirtadienį paprašė jo imuniteto panaikinimo klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, tai yra nesudarant tyrimo komisijos.

Seimo statutas numato, kad tokiu atveju Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio kitos dienos Seimo posėdžio darbotvarkę. Artimiausias Seimo posėdis suplanuotas antradienį.

Tomas Martinaitis galimai kompensavosi per atostogas pirktus degalus

Parlamentaras Tomas Martinaitis, 2019–2023 metais dirbęs Akmenės rajono savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir į kompensavimo ataskaitas įtraukė atostogų metu patirtas beveik 1,2 tūkst. eurų išlaidas už degalus, sakė generalinė prokurorė N. Grunskienė.

Pasak prokurorės, socialdemokratas galėjo suklastoti 12 dokumentų ir taip iš viso pasisavinti maždaug 3,5 tūkst. eurų.

Į išlaidas buvo įtraukti 2 tūkst. eurų vertės kvitai už įgytus degalus.

Jie apmokėti 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne parlamentarui, o 26 fiziniams bei dviem juridiniams asmenims, viena mokėjimo kortelė išduota užsienio banko.

Seimo nariui norima pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo, disponavimo tokiu dokumentu ir turto pasisavinimo.

„Siekiant tęsti ikiteisminį tyrimą būtinas kompetentingos institucijos leidimas patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn. (...). Prašau Seimo leisti T. Martinaitį baudžiamojo atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Pernai parlamento patvirtinta nauja tvarka leidžia Seimo nariams pareikšti, kad jie sutinka su imuniteto panaikinimu, ir sprendimas dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo vienu parlamento balsavimu tą pačią dieną.

T. Martinaitis teigė pasitikintis šalies teisine sistema, todėl leidžiantis Seimui naikinti jo imunitetą būtent šia tvarka. Tą jis pakartojo ir ketvirtadienį.

„Komisijos nepageidauju“, – sakė parlamentaras.

Prieš Seimo posėdį politikas teigė, jog atsakomybę turi jausti visi politikai, kurie per visą nepriklausomybės laikotarpį sudarė tokią galimybę.

„Tos problemos iškilo ir dabar tą moralinę atsakomybę, politinę atsakomybę tenka visoms politinėms partijoms“, – žurnalistams kalbėjo jis.

„Moralinę atsakomybę jaučiam mes visi, o teisinę atsakomybę nusistatys teismas“, – pridūrė T. Martinaitis.

Konstitucija numato, kad parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Norint panaikinti jo teisinį imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

Kaip rašė BNS, praėjusios Seimo pavasario sesijos metu parlamentas atsisakė panaikinti teisinę socialdemokrato Arūno Dudėno neliečiamybę, kad prokurorai galėtų jam pateikti įtarimus „čekiukų“ byloje.

Už politiko neliečiamybės panaikinimą balandį balsavo 69 parlamentarai. Tokiu būdu politikas išsaugojo imunitetą.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi dėsianti visas pastangas, kad ateityje „žmonės apsispręstų tinkamai“.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose įvairiomis formomis figūruoja devyni buvę ir esami Seimo nariai, anksčiau dirbę savivaldybių tarybose.

S. Bucevičiui išvykus į komandiruotę prokurorė neprašė Seimo naikinti jo imuniteto

„Aušriečiui“ S. Bucevičiui išvykus į komandiruotę užsienyje, generalinė prokurorė ketvirtadienį negalėjo kreiptis į Seimą leidimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Nors Seimo valdyba dar rugpjūčio 20 dieną komandiravo S. Bucevičių į Kopenhagą dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl jo teisinio imuniteto.

Tačiau atvykusi į Seimą generalinė prokurorė N. Grunskienė perskaitė kreipimusis tik dėl kitų dviejų Seimo narių imuniteto naikinimo. Ji sakė, kad dėl S. Bucevičiaus kreipsis kitą kartą.

Teisėsaugos duomenimis, dirbdamas 2019–2023 metų kadencijos Akmenės rajono savivaldybės taryboje S. Bucevičius į kompensuotinas išlaidas įtraukė kvitus, apmokėtus ne paties, o septynių juridinių, šešių fizinių asmenų mokėjimo kortelėmis ir viena užsienio banko išduota mokėjimo kortele.

Įtariama, kad jis iš viso galėjo pasisavinti 900 eurų.

Dėl to prokurorai nori jam pateikti įtarimus dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir svetimo turto pasisavinimo.

S. Bucevičius anksčiau yra sakęs, kad nesutiks atsisakyti teisinės neliečiamybės „čekiukų“ byloje, nes įtaria teisėsaugą politiniu susidorojimu.

Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Norint panaikinti jo teisinį imunitetą, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras iš 141.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį  žurnalistams sakė nepalaikysiantis prokurorės prašymo leisti tiek jo frakcijos kolegą, tiek kitus du Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Man tas cirkas, kuris vyksta valstybėje... Pažiūrėkite, daugiau kaip dveji mano byla (vyksta – BNS), ištaškyta pinigų ir kokia nauda? Narkotikai toliau teka upelėmis, nusikalstamas pasaulis toliau vykdo nusikaltimus, o mes tąsomės su kažkokiu „čekučiu“, su 100 eurų ar 1000, 2000 eurų“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.