G. Skaistė: žalioji pertvarka – vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro

  • Teksto dydis:

Seime tęsiasi NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesija.

Ekonomikos ir saugumo komiteto posėdyje kalbėjusi Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė apžvelgė Rusijos neišprovokuoto karo ekonomines pasekmes Lietuvai ir pasaulio ekonomikai, papasakojo, kurių priemonių ėmėsi Lietuva, mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Pasak G. Skaistės, pasaulio ekonomika, kuri vis dar dorojasi su pandemijos pasekmėmis, šiais metais patyrė dar vieną – karo Ukrainoje – smūgį. Ministrė pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą neabejotinai sukelia rimtų pasekmių Europai ir pasaulio ekonomikai – kyla energijos ir maisto kainos, kenkia tarptautinei prekybai, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimui. Tarptautinės finansų institucijos turi būti pasirengusios remti ir apsaugoti pažeidžiamiausias ir silpniausias šalis nuo didelių sutrikimų ir kovoti su neigiamomis Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmėmis, įskaitant pabėgėlių krizę. Tai ypač aktualu, jei pasaulinėje maisto rinkoje didėjantis spaudimas virsta platesne maisto krize, kuri labiausiai paveiks besivystančias ir kylančios ekonomikos šalis, pažymėjo G. Skaistė.

Kalbėdama apie Lietuvą finansų ministrė pripažino, kad priimtos sankcijos paveikė ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos ekonomiką, todėl šalies ekonomika augs, tačiau daug mažiau negu buvo numatyta, viskas priklausys nuo karo trukmės.

„Manėm, kad mūsų ekonomika augs 3,7 proc. Dabar manome, kad augimas bus lėtesnis nei prognozuota anksčiau, tačiau išliks teigiamas ir šiemet sieks apie 1,6 proc. Taigi, mūsų pagrindinis scenarijus yra toks, kad išvengsime nuosmukio. Padidėjęs neapibrėžtumas ir padidėjęs infliacijos spaudimas stabdys vartojimą ir verslo investicijas. Geopolitinė krizė neigiamai atsilieps ir mūsų eksportui, kuris, atsižvelgiant į ryšius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, turėtų kristi“, – Seimo pranešime cituojama ministrė.

Pasak G. Skaistės, Rusijos elgesys yra agresyvus, ji stengiasi primesti savo įtaką kaimyninėse valstybėse karinės invazijos ir ne karinės invazijos pagalba, todėl būtinos sankcijos ir ilguoju laikotarpiu, siekiant išvengti naujų karų.

Svarbų vaidmenį čia vaidina energetinis Europos nepriklausomumas ir Lietuva, pasak finansų ministrės, čia jau priėmė labai ryžtingus sprendimus.

„Labai svarbu tinkamus sprendimus priimti laiku. Mes turime tam tikrą patirtį su Rusija. „Gazprom“ dujų kainą Lietuvai nustatydavo 30 proc. didesnę nei kitoms šalims, nes mes buvom nepakankamai draugiški su Rusija, todėl 2010 m. nusprendėme įsigyti suskystųjų dujų terminalą, galėjome atsisakyti rusiškų dujų ir tą sprendimą priėmėme. Turėjome panašios patirties ir su elektros tinklais, todėl sukūrėme jungtis su kitomis šalimis regione ir dabar esame nepriklausomi nuo Rusijos elektros tinklų ar gamtinių dujų. Mes priėmėme savo sprendimus ir galime padėti tai padaryti kitoms šalims“, – sakė G. Skaistė, priminusi, kad praėjusį gegužės 22 d. Lietuva priėmė sprendimą visiškai atsisakyti Rusiškos naftos, dujų ir elektros.

Ministrės teigimu, svarbu, kad Lietuva, kaip ES narė, dalyvautų žaliojoje pertvarkoje, sumažintų energijos suvartojimą, naudotų atsinaujinančius energijos išteklius. „Skaičiuojame, kad iki 2030 metų mes pagaminsime 90 proc. elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, – pažymėjo G. Skaistė.

Lietuvos finansų ministrės įsitikinimu, žalioji pertvarka yra vienintelis būdas tapti nepriklausomiems nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti atsparumą būsimiems sukrėtimams, todėl Europa turi toliau stiprinti savo ambicijas žaliosios transformacijos srityje ir užtikrinti, kad šiam tikslui būtų skiriami tinkami ištekliai.

NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių