G. Paluckas teigia nesiruošiąs dirbtinai gerinti santykių su Kinija: tai nėra vienas iš prioritetų

„Naujosios Vyriausybės darbų plane tikrai nėra vienas iš kažkokių prioritetų diplomatinių santykių kažkoks dirbtinis atkūrinėjimas. Be abejo, jeigu Kinija parodytų iniciatyvą dėl ambasadoriaus atsiuntimo į Lietuvą, mes diskutuotume, ar tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, ar tai yra tam tikra galimybė“, – pirmadienį LRT laidoje teigė G. Paluckas.

Jis taip pat pažymi, kad dėl įvardytos galimybės naujoji valdžia keisti pagrindinio šalies užsienio politikos kurso nesiruošia, mat ateityje Kinija gali kelti daug iššūkių.

„Žiūrint į ateitį, tiek Europos Sąjungos, tiek JAV santykiai su Kinija bus įtempti dėl pirmiausia ekonominių priežasčių: gresia tarifų karas, gresia tam tikras ekonominis stumdymasis. Ir čia vien iš to išeinant, akivaizdu, jog turėsime daug trinčių“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

„Nepateisinama, kad diplomatiniai santykiai tebėra aklavietėje. Vertėtų atkurti diplomatinį atstovavimą – sugrąžinti ambasadorius ir taip normalizuoti santykius. Lietuva laisva apsispręsti dėl savo užsienio politikos, kiek ji nepažeidžia tarptautinės teisės, ir gins Lietuvos interesus ir laisvę visais teisėtais būdais“, – rašoma socialdemokratų programoje.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.