„Turime kreipti dėmesį ne tik į darbą su mūsų partneriais, sąjungininkais, bet taip pat ir įgyvendinti deeskalacijos planą, kurio aš paprašiau iš gerbiamo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, jis man buvo pateiktas ir tikiuosi, kad šį planą mes galėsime ateityje įgyvendinti“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Kur aš matau susiklosčiusią problemą, kad politika yra procesas, tuo tarpu verslas yra projektuotas į rezultatus ir šiandien jis akivaizdžiai konstatuoja, kad nuostoliai yra nemaži ir ateityje jie gali tapti dar didesni“, – taip pat pažymėjo prezidentas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad parengtas deeskalacijos planas apima tam tikras diskusijų kryptis, kuriomis būtų galima kalbėtis su Kinija.

„Yra tiesiog tam tikros kryptys, diskusijos, kuriomis galima kalbėtis su mūsų kolegomis, pavadinkime, Pekine. Mes esame tam tikrų pasvarstymų perdavę per Europos institucijas ir patys tiesiogiai, bet, kaip ir minėjau susitikimo metu, deeskalacija didele dalimi priklauso nuo tų, kurie situaciją yra pasirinkę eskaluoti“, – akcentavo jis.

Užsienio reikalų ministras akcentuoja, kad šiuo metu situaciją labiausiai eskaluoja būtent Kinijos veiksmai.

„Šiandieną didžiausi eskalaciniai veiksmai ateina iš Kinijos ir jos apsisprendimas yra toliau, kuriuo ji keliu eina. Kinija pasirinko eskaluoti ne tik savo santykyje su Lietuva, bet ir santykyje su Europa, paversdama tai bendra europine problema. Tai akivaizdu, kad nuo jos labai didele dalimi priklauso, kur galima tą santykį su Europos Sąjunga normalizuoti“, – sakė G. Landsbergis.

„Akivaizdu, kad Europa siektų normalizacijos, dėl to, kad, kaip prezidentas ir minėjo, yra lūkestis turėti viršūnių susitikimą ne taip trukus. Aš manau, kad tai yra gera mintis tik, aišku, tas viršūnių susitikimas turi būti rengiamas jau deeskaluotoje atmosferoje ir tai labai palaikytume“, – taip pat pažymėjo ministras.

Išsiskyrė G. Nausėdos ir G. Landsbergio pozicijos

Spaudos konferencijos metu G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvoje politikai kartais priima sprendimus, kurie būna „labai aukštai pakilę į dangų“. Šia remarka prezidentas ko gero taikė į Pekino politinį bei ekonominį spaudimą Lietuvai iššaukusią Vilniaus politiką Taivano atžvilgiu.

„Kartais leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų, nematydami, ant ko stovime. O mūsų ekonomikos pagrindas yra, pirmiausia, mūsų verslininkai, investuotojai. Ir jų interesus, jų balsus, turime girdėti gerokai labiau, nei tai pavykdavo iki šiol“, – spaudos konferencijoje teigė prezidentas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras šiuo atžvilgiu turėjo kiek kitokią nuomonę nei prezidentas.

„Aš manau, kad mes gebame suderinti tiek Lietuvos strateginę laikyseną, kuri yra itin svarbi mūsų santykyje su mūsų saugumą užtikrinančiais strateginiais partneriais bei mūsų verslo interesais“, – teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad prezidentas kiek anksčiau pakvietė užsienio reikalų ministrą pateikti konkrečių veiksmų, kurie padėtų deeskaluoti įtampą su Kinija, planą.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.