G. Nausėda: turime sudaryti tokias sąlygas, kad agresija prieš Ukrainą būtų per brangi

Ketvirtadienio vakarą saugumo situaciją regione G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais aptarė su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).

Prezidentas akcentavo, kad Lietuvai nerimą kelia ne tik prie Ukrainos telkiamos Rusijos karinės pajėgos, bet ir didėjanti jų koncentracija Baltarusijos teritorijoje, pranešė Prezidentūra.

Pasak šalies vadovo, sąjungininkų pasiryžimas didinti karines pajėgas rytiniame NATO flange „siunčia vienybės ir stiprybės signalą, taip pat primena, kad NATO saugumas yra nedalomas“.

G. Nausėda kalbėdamas su Latvijos, Estijos ir Vokietijos vyriausybių vadovais pabrėžė, kad šiuo metu visi sąjungininkų veiksmai turėtų būti nukreipti į efektyvų atgrasymą. Tai, pasak prezidento, galėtų būti daroma tiek didinant karines pajėgas regione, tiek iš anksto numatant galimas sankcijas.

„Turime sudaryti tokias sąlygas, kad karinė agresija prieš Ukrainą kainuotų per brangiai“, – sakė prezidentas.

Baltijos šalių lyderiai su Vokietijos kancleriu taip pat kalbėjo apie ekonominį šalių bendradarbiavimą, kuriant naujas tiekimo grandines ir pramonės aljansus bei skatinant investicijas.

Prezidentas G. Nausėda po pokalbio su Vokietijos kancleriu teigė, kad jis yra „tikrai gerai įsigilinęs į situaciją, rimtai vertina tas grėsmes, kurios formuojasi prie Ukrainos sienos, ir mato saugumo sąsajas su Baltijos regionu“.

„Pokalbis buvo labai konstruktyvus, kalbėjome apie tai, kaip galime realiai padėti Ukrainai ir kalbėjome apie plataus pobūdžio paramą, pagalbą, kalbame, be kita ko, ir apie moralinę paramą, nes kartais susidaro įspūdis, kad mūsų draugams Ukrainoje moralinė pagalba netgi svarbesnė nei kitos pagalbos rūšys“, – Lietuvos žiniasklaidai perduotame komentare sakė G. Nausėda.

Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.

Be to, Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti NATO narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.

Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ar atvirų durų politika.