G. Nausėda: galimybių pasas šiuo metu turi mažai naudos, bet priešina visuomenę

„Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė. Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas. Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo“, – LRT ketvirtadienį paskelbtame interviu sakė jis.

„Šiandien mes matome, kad šio įstatymo priėmimas vis dėlto buvo klaida, nors vieningai veto buvo atmestas valdančiosios koalicijos pastangomis“, – kalbėjo prezidentas.

Mes turime permąstyti galimybių paso taikymą, nes ilgą laiką galimybių pasas tartum buvo netiesioginė skiepijimosi skatinimo priemonė.

Šalies vadovas pabrėžė, kad galimybių paso „pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi“ vertinant, kaip plinta omikron atmaina, kadangi skiepai jau „nėra visiška panacėja užtikrinant žmogaus saugumą arba apsisaugojimą nuo susirgimo“.

„Šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – kalbėjo prezidentas.

Vėliau pasisakydamas žurnalistams Marijampolėje jis paragino keisti pandemijos valdymo politiką kuo greičiau.

„Įvertinus tai, kad pandemijos valdymas nėra vien tik žmonių skiepijimas, bet ir gerokai platesnis priemonių ratas, manau, turime labai greitai padaryti išvadas, nesvarstyti čia mėnesių mėnesiais ir pakeisti pandemijos valdymo politiką“, – sakė G. Nausėda.

LNK reportažas:

Vis dėlto jis pabrėžė, kad skiepai padeda išvengti sunkios ligos eigos ar net mirties, „arba bent jau reikšmingai sumažina šitą tikimybę“.

G. Nausėda taip pat sukritikavo per menką senjorų skiepijimąsi.

„Aš manau, kad senjorų grupėje skiepijimosi lygis yra nepakankamas. Leiskite iliustruoti skaičiais: apie 20 proc. mūsų senjorų apskritai dar nėra paskiepyta, sustiprinančia doze yra paskiepyta 50 proc, mūsų senjorų. Tuo tarpu ES vidurkis yra 78 procentai. Reiškia, kad ši visuomenės grupė, kuri, deja yra imliausia arba labiausiai jautri kritiniam ligos pobūdžiui, yra nepakankamai apginta“, – kalbėjo prezidentas.

Jis taip pat tvirtino, kad dėl didėjančių eilių prie COVID-19 testų mobiliuosiuose punktuose „logistikai esame nepakankamai pasirengę“. Jis sveikino sprendimą suspenduoti galimybių paso 12-mečiams įvedimą iki kovo, sakydamas, kad galimybės operatyviai pasidaryti testą nebuvimas skausmingai apribotų vaikų užklasinę veiklą.

G. Nausėda: reikia kuo skubiau pakeisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę kuo skubiau keisti COVID-19 pandemijos valdymo strategiją. Šalies vadovas akcentuoja, kad pandemijos pobūdis keičiasi, todėl, pasak jo, COVID-19 valdymo priemonės turi nuolat būti peržiūrimos.

„Kiekvienas instrumentas, kiekviena pandemijos valdymo priemonė turi būti vertinama ir nuolat iš naujo įvertinama keičiantis pandemijos kontekstui. Pandemijos pobūdis keičiasi, tai nereikia turbūt daug įrodinėti, kad omikron atmaina įneša tam tikrų korektyvų, ir mes matome, kad šiandieną serga, užsikrečia tiek skiepyti, tiek neskiepyti žmonės“, – žurnalistams teigė Marijampolėje lankydamasis G. Nausėda.

Kiekvienas instrumentas, kiekviena pandemijos valdymo priemonė turi būti vertinama ir nuolat iš naujo įvertinama keičiantis pandemijos kontekstui.

„Todėl dirbtinis žmonių srautų atribojimas nuo būtinų paslaugų, mūsų nuomone, viena vertus, supriešina visuomenę, kita vertus, iš esmės neduoda to gero pandemijos valdymo rezultato, kurio mes visi tikimės. Štai kodėl, aš manau, turime per minimaliai trumpą laiką apsispręsti, kokioje naujoje padėtyje atsidūrėme ir žymiai pakeisti savo pandemijos valdymo strategiją“, – pažymėjo jis.

Šalies vadovas įsitikinęs, kad šiuo metu norint sėkmingai suvaldyti pandemiją yra labai svarbu didinti testavimo prieinamumą.

„Mes matome žmonių eiles prie testavimosi punktų, bet sutikime, kad tai nėra normalu, jeigu žmonės ten praleidžia didelę savo laiko dalį tam, kad sulauktų savo eilės. Iš tikrųjų kalbėjome ir apie galimybių paso netinkamumą vaikams dėl to, kad iki šiol nesinaudojome greitaisiais antigeno testais. Taip, jie yra prienami, ir jie turi būti taikomi kiek galima plačiau“, – sakė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad reikia svarstyti ir savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje.

„Ko gero, reikia kalbėti apie savitestavimo sistemos sukūrimą Lietuvoje, nors jau ir gerokai vėluojame. Kai kurios šalys labai sėkmingai, matyt, išmėgina savitestavimo galimybes, tai duoda puikių rezultatų, pirmiausiai tai padeda apčiuopti, pagauti virusą ankstyvoje stadijoje, neleisti jam išplisti arba susiformuoti židiniams“, – akcentavo G. Nausėda.

„Įvertinus tai, kad pandemijos valdymas nėra tik žmonių skiepijimas, bet gerokai platesnis priemonių ratas, aš manau, mes tikrai labai greitai turime padaryti išvadas ir nesvarstyti čia mėnesių mėnesiais, ir pakeisti pandemijos valdymo politiką“, – pridūrė jis.