„Nuo Madrido viršūnių susitikimo saugumo situacija Baltijos regione tik pablogėjo. Rusijos grėsmė niekur nedingo, dar daugiau – Kremlius perkelia dalį taktinio branduolinio arsenalo į Baltarusiją. Tai dar kartą rodo, kad mūsų laikysena turi būti sustiprinta visomis kryptimis“, – Bratislavoje sakė G. Nausėda, dalyvaudamas NATO rytinio flango valstybių vadovų susitikime su Aljanso generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Jo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje turi aiškiai parodyti, jog Aljansas, iškilus būtinybei, yra pasiruošęs kautis „ne tik už kiekvieną valstybių narių centimetrą, bet ir nuo pat pirmos agresijos minutės“.

Kaip skelbiama pranešime, prezidentas paragino NATO „dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo patvirtinti naujus regioninius gynybos planus“, įtvirtinti priešakinės gynybos principą ir stiprinti Baltijos regiono ir viso Aljanso rytinio flango oro gynybą.

Tikiuosi, kad Vilniuje 2 procentų BVP riba gynybai taps ne lubomis, o grindimis.

NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

Kreipdamasis į Bukarešto devyneto lyderius Lietuvos valstybės vadovas taip pat akcentavo būtinybę Vilniuje susitarti dėl NATO šalių narių gynybai skiriamų lėšų didinimo.

„Tikiuosi, kad Vilniuje 2 procentų BVP riba gynybai taps ne lubomis, o grindimis. Tačiau jei rimtai žiūrime į mūsų valstybių saugumą, privalome žengti žingsniu toliau. Mes turime suteikti spartų postūmį gynybos pramonei – to reikia ne tik tam, kad galėtume toliau padėti Ukrainai, bet ir tam, kad sustiprintume savo gynybines galias“, ­– sakė Lietuvos prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad kitas svarbus Vilniaus NATO viršūnių susitikimo tikslas yra Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos ir aiškaus kelio, kaip stiprinti politinius NATO ir Ukrainos ryšius, aptarimas.

„Ukrainos ateitis yra NATO. Mums reikia konkretaus kelio, kaip šiuo momentu Ukrainą maksimaliai suartinti su Aljansu, priartinti ją prie pakvietimo dėl narystės. Ukraina daugiau negali būti palikta pilkojoje zonoje. Negalime dar kartą rizikuoti karais Europoje“, – pabrėžė prezidentas.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda išsakė lūkestį, kad Vilniuje prie NATO viršūnių susitikimo stalo galės susėsti 32 visateisių NATO narių valstybių vadovai ir pakvietė sąjungininkes sutelkti pastangas, siekiant užbaigti Švedijos narystės Aljanse ratifikavimo procesą.

Po susitikimo žurnalistams prezidentas pabrėžė, jog „Švedija tikrai padarė daug namų darbų“, kad patenkintų Turkijos, vis dar neratifikuojančios Švedijos stojimo į Aljansą, reikalavimus, „bet vis dėlto dėl asmenų grąžinimo klausimas lieka atviras“.

„Nes kalbame apie teisės viršenybės valstybę, ir joje galutinius sprendimus dėl asmenų deportacijos priima teismai. Štai kodėl šitoje vietoje galimas tam tikras laiko faktorius“, – kalbėjo prezidentas.

„Bet lygiai taip pat galima ir gera valia iš Turkijos pusės, tiesiog pripažįstant, kad didžiąją dalį darbų dėl kurių buvo sutarta, Švedija nuėjo. Tai, kad tos kurpaitės netaptų pernelyg geležinėmis, kad jų niekaip neįmanoma būtų nunešioti. Tai, tikiuosi, kad mes vis dėlto priartėsime vienas prie kito šito požiūrio ir sprendimas bus teigiamas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda pažymėjo, jog po rinkimų Turkijoje „yra nemaža tikimybė“, jog Švedija taps NATO nare dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) iki šiol blokavo Švedijos narystę NATO, kaltindamas Stokholmą, suteikiant prieglobstį kurdų aktyvistams.

Atsižvelgdama į jo nuogąstavimus, Švedija priėmė naują įstatymą, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už „dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje“.