G. Nausėda: iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą

„Niekada Lietuvoje nebuvo sukuriama tiek materialinės gerovės. Niekada modernios Lietuvos valstybės balsas taip garsiai neskambėjo tarptautinėje erdvėje. Niekada mūsų šalis neturėjo tiek konkrečių saugumo garantijų, patvirtintų ne tik Briuselyje, Vašingtone, Madride, bet ir Vilniuje“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė valstybės vadovas.

Anot jo, nepaisant to, kad pavyko atlaikyti koronaviruso pandemijos, energetikos kainų ir nelegalios migracijos išbandymus, negalima visą dėmesį telkti į gaisrų gesinimą, ignoruojant pamatines jų priežastis.

„Nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą“, – teigė prezidentas.

Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai.

„Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai. Anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai. Anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės“, – kalbėjo jis.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad nebegalima „toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“.

„Neturi būti pirmos, antros ar trečios Lietuvos. Negalime nurašyti ištisų šalies regionų ar žmonių grupių kaip niekam nereikalingo balasto. Negalime įsivaizduoti, kad bendravimas su Lietuvos žmonėmis – tai tik proginis kalėdojimas“, – pareiškė jis.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Valstybės vadovo teigimu, taip pat būtina atsispirti pagundai užsidaryti socialiniuose burbuluose ir kaltinti vieni kitus.

„Mes turime kalbėtis, įsiklausyti ir ieškoti bendro sutarimo. Būtent nuoširdus dialogas yra stipresnės ir saugesnės, taip pat pagarba žmogui grįstos valstybės pagrindas“, – kalbėjo jis.

Paskutiniame pirmos kadencijos metiniame pranešime G. Nausėda vadovas akcentavo piliečių solidarumą ir valstybės pagalbą.

„Mums reikia tokios valstybės. Valstybės, kuri solidariai kurtų ir dalintųsi gerove, o ne ją selektyviai kreiptų keliems išrinktiesiems. Valstybės, kuri atsisuktų į žmones – pirmiausia tuos, kuriems reikia pagalbos ir paramos“, – sakė jis.

„Tik šį tikslą pasiekę, galėsime pasitelkti visą šalies – visų jos žmonių – potencialą. Tada nereikės stebėtis, kad iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Nereikės stebėtis, kad rinkėjai balsuoja ne taip. Palaiko ne tuos. Arba visai nebalsuoja“, – tvirtino prezidentas.

Suteikti daugiau laisvės savivaldai, investuoti į regionus

Viena iš ilgalaikių Lietuvos bėdų yra regionų atskirtis, todėl čia reikia kuo daugiau investicijų, paskutiniame pirmos kadencijos metiniame pranešime sakė G. Nausėda.

„Viena iš ilgalaikių Lietuvos problemų yra regioninė atskirtis. Toliau viską koncentruodami sostinėje ar keliuose didesniuose miestuose, mes tik dar labiau skurdintume bendrą visos šalies potencialą“, – Seime sakė jis.

„Mūsų regionams šiandien reikia kuo daugiau investicijų, daugiau darbo vietų ir viešųjų paslaugų“, – pabrėžė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Lietuvos žmonių negali tenkinti Europos Sąjungos regioninės plėtros programos įgyvendinimas.

„Įdėjus tikrai daug pastangų, pagaliau pavyko pajudėti iš pradinio taško, tačiau užduotas tempas vis dar per lėtas, dalis rodiklių – tiesiog neįgyvendinami, o skirto finansavimo dydis nesiekia įstatymuose nustatytos reikšmės. Čia turime užduoti sau labai rimtą klausimą – ar tinkamai šalyje valdoma regioninė politika?“ – teigė jis.

Pagal 2022–2030 metų Regionų plėtros programą įvairiems projektams numatyta 1,624 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, o tai yra 27 proc. visų Lietuvai sanglaudos tikslui skirtų pinigų.

Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiuo metu pasirašyta 13 projektų sutarčių už beveik 15 mln. eurų, vertinama projektų – už 152 mln. eurų, paskelbta kvietimų teikti projektų įgyvendinimo planus – už 191 mln. eurų ES fondų lėšų.

„Jei iš tiesų norime sukurti turtingesnius, klestinčius, valstybę aukštyn keliančius regionus, esama taupymo politika turi keistis į investicinę. Privalome daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Turime užtikrinti, kad visos savivaldybės galėtų pritraukti reikiamų specialistų. Kalbame ne apie pravalgymą ar betonines trinkeles, o apie investicijas į ateitį“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, toliau nuo didžiųjų miestų besikurianti gamykla su darbo vietomis – sveikintinas dalykas, tačiau didesnio efekto nebus, jei ten atvykę specialistai matys, kad jų gyvenimo kokybę regione smukdo duobėti keliai, sunykęs viešasis transportas, nutolusios ar nekokybiškos švietimo ir kultūros paslaugos.

Kaip itin prastą prezidentas išskyrė kelių finansavimą.

„Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai – užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn“ – teigė prezidentas, nuolat raginantis skirti daugiau lėšų kelių priežiūrai.

L. Balandžio/BNS nuotr.

G. Nausėdos teigimu, geriausiai situaciją vietoje mato savivalda, todėl jai būtina suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus.

„Iš tiesų turime daugybę pavyzdžių, liudijančių, kad savivaldybės gali ir nori prisidėti prie bendros gerovės. Kad ir kiek krizių pastaruoju metu mus užgriuvo, kaskart įsitikinome, kad savivaldybės geba veikti kaip atsakingos centrinės valdžios partnerės. Šiandien joms reikia daugiau kompetencijų, kaip ir funkcijų, kurias lydėtų atitinkamas finansavimas“, – tvirtino valstybės vadovas.

Vyresnių žmonių teisės turėtų būti apibrėžtos įstatymu

Senstant Lietuvos visuomenei reikalingas atskiras įstatymas vyresnių žmonių teisėms apibrėžti bei didesnės paskatos šeimoms, auginančioms vaikus, sako prezidentas G. Nausėda.

„Turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas neįvardijo, kas tokiame įstatyme galėtų būti įtvirtinta, tačiau teigė, jog ateityje vis daug dėmesio bus privalu skirti ilgalaikei senjorų priežiūrai.

Turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus.

Savo kasmetiniame kreipimesi į parlamentą G. Nausėda pabrėžė būtinybę Lietuvoje mažinti socialinę atskirtį, pasirūpinti jautriausiomis visuomenės grupėmis.

Jis kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintų pagyvenusių žmonių priežiūros sprendimų.

„Senstančioje visuomenėje vis aktualesnis bus ilgalaikės priežiūros klausimas. Šios Vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls jau būsimai valdančiajai daugumai. Nuguls ne kaip našta, o kaip galimybė padėti Lietuvos žmonėms“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasveikinęs susitarimą didinti pensijas sparčiau nei auga vidutinis darbo užmokestis bei pažymėjęs, jog vidutinė pensija jau sudaro beveik 50 proc. buvusio darbo užmokesčio, prezidentas teigė, jog pensijas reikės didinti ir ateityje.

„Siekdami užtikrinti mūsų žmonėms orią senatvę turime judėti toliau“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad politikai turės spręsti, kaip įgyvendinti pavasarį paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą dėl konkrečių pasitraukimo iš antros pakopos pensijų fondų aplinkybių.

L. Balandžio/BNS nuotr.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius ministerija siūlo tik negalios ar kritinės ligos atveju, paliekant galimybę žmogui pačiam apsispręsti, ar tai ypač apsunkins jo kaupimą. Vis dėlto konkrečių pasiūlymų Vyriausybė Seimui dar nepateikė.

G. Nausėda patikino, jog bus aktyvus šių diskusijų dalyvis.

„Asmeniškai sieksiu, kad būsimi sprendimai atsižvelgtų ne į fondų valdytojų, bet pirmiausia į visų Lietuvos žmonių interesus“, – kalbėjo jis.

Ragina Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“

Metiniame pranešime G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad visuomenės senėjimą lemia mažas gimstamumas, todėl Lietuvoje reikėtų didesnio dėmesio draugiškai šeimos politikai.

„Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe“, – pareiškė prezidentas.

„Turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės“, – teigė jis.

G. Nausėdos teigimu, vaikus auginančias šeimas svarbu skatinti ne tik didinant vaiko pinigus, bet ir numačius papildomas finansines paskatas, kurios priklausytų nuo globojamų vaikų skaičiaus.

„Valstybės interesas – kad vaikų tėvai ir globėjai gautų jiems reikiamas paslaugas ir galėtų daugiau užsidirbti“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat akcentavo, jog būsto prieinamumo šeimoms iššūkius spręstų strateginė būsto politikos darbotvarkė, kuri atsižvelgtų į poreikį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.

Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.

Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.

Penktąjį metinį G. Nausėdos pranešimą galite rasti čia.