„Bet aš manau, kad taip – grėsmę reiktų vertinti rimtai ir ypatingai vertinti iš pozicijų tų žmonių, kurie galbūt patys gali tapti rizikos faktoriais“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.
„Rizikos faktoriumi galima tapti ir, pavyzdžiui, apsilankius tose probleminėse šalyse, ir pajutus tam tikrus simptomus, ir turbūt raginimai, visa informacinė aplinka reikalauja, kad šitie žmonės elgtųsi atsakingai kitų visuomenės narių atžvilgiu“, – teigė jis.
Pasak G. Nausėdos, pasaulyje plintančio viruso protrūkis veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimus.
Grėsmę reiktų vertinti rimtai ir ypatingai vertinti iš pozicijų tų žmonių, kurie galbūt patys gali tapti rizikos faktoriais.
„Be abejo, kad koronaviruso protrūkis šiandien veikia visų mūsų gyvenimus ir vienaip ar kitaip mes į tai atsižvelgiame – vieni atsižvelgia daugiau, kiti mažiau, vieni perka produktus, kiti to nedaro, nes mano, kad galės nusipirkti bet kada“, – tvirtino G. Nausėda.
Užsienio reikalų ministerija šiuo metu dėl koronaviruso protrūkio rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją, Pietų Korėją ir Italiją, o keliaujant į Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalis bei Jungtinę Karalystę rekomenduojama imtis atsargos priemonių.
Planuojantiems keliones rekomenduojama imtis būtinų atsargumo priemonių, atidžiai sekti vietos institucijų skelbiamas rekomendacijas bei nurodymus ir jų laikytis.
Iš šių šalių grįžę lietuviai šiuo metu yra registruojami oro uostuose, matuojama jų temperatūra, jiems suteikiama visa reikalinga informacija ir rekomendacijos.
Gali komplikuoti gerovės valstybės siekius
Gerovės valstybės siekius gali komplikuoti koronaviruso protrūkis, teigia prezidentas.
„Šiuo metu situacija įgyvendinti gerovės valstybės siekius yra tikrai labai palanki, ją galėtų komplikuoti, be jokios abejonės, koronaviruso protrūkis“ – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.
„Jeigu jis užsitęstų, jeigu turėtų reikšmingos įtakos pasaulio ekonomikos plėtrai, taigi ir pagrindinių Lietuvos ekonomikos partnerių plėtrai, žinoma, kad mūsų ekonominė situacija gali nebeleisti tokiais dideliais žingsniais įgyvendinti tų priemonių“, – tvirtino prezidentas.
Nepaisant to, G. Nausėda sako, kad Lietuva šiuo metu turi galimybes išsaugoti savo ekonomikos kilimo trajektoriją, nes šalies ūkis labiau skatinamas vidaus veiksnių.
„Lietuvos ekonomika šiuo metu yra labiau skatinama vidaus veiksnių – vidaus perkamosios galios, atlyginimų, kitų socialinių išmokų kilimo. Tai suteikia tam tikrą nepriklausomybę, kiek apskritai jos gali būti tokioje mažoje ir atviroje ekonomikoje kaip Lietuvoje, nuo išorinių rinkų procesų“, – pabrėžė prezidentas.
Jis teigė, kad „optimizmo ir lūkesčių mūsų šalyje pakanka“, net atsižvelgiant ir nelabai palankius su koronavirusu susijusius veiksnius.
Pasaulyje baiminamasi, kad koronaviruso protrūkis turės neigiamos įtakos pasaulio ekonomikai.
Pasaulyje šiuo metu registruota daugiau ne 114 tūkst. kiniško koronaviruso atvejų, taip pat – kiek daugiau nei 4 tūkst. mirčių.
Iki šiol vienintelis viruso atvejis Lietuvoje patvirtintas vasario pabaigoje iš Italijos grįžusiai 39-erių šiaulietei.
Premjeras: taikomų priemonių kol kas pakanka
Europoje sparčiai plintančio koronaviruso įtaka ir pasekmės Lietuvos ekonomikai, finansų stabilumui bei valstybės pajamoms stebima ir valdoma, sako premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, dabar taikomų priemonių pakanka.
„Šiandien tų įrankių pakanka. Jeigu tiktai mes matysime, kad būtinas įstatymų leidėjo įsitraukimas su atitinkamais sprendimais, prašysime pasinaudoti teise – ypatinga skuba“, – sakė premjeras antradienį Seime, prasidėjus paskutinei ištisinei šios kadencijos sesijai.
Taip jis kalbėjo atsakydamas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario, konservatoriaus Mykolo Majausko priekaištus, kad Vyriausybė Seimui nesiūlo jokių iniciatyvų, susijusių su mokesčių surinkimu ar kitomis sritimis, kurias gali paveikti koronaviruso plitimas.
„Ar tikrai nėra poreikio numatyti papildomą finansavimą, tarkime, pandemijos prevencijai, (...) svarstyti įstatymo projektus dėl finansinės paramos įmonėms, kurios išgyvena trumpalaikius finansinius sunkumus, ar nėra poreikio didinti išmokas galbūt ligoniams dėl laikino nedarbingumo, taip paskatinti pasitikrinti sveikatą, ar nėra poreikio sudaryti palankias sąlygas naudotis nuotolinio darbo režimu, ar tikrai nereikia dėl to keisti nė vieno įstatymo?“ – ministro pirmininko klausė M. Majauskas
S. Skvernelis pabrėžė, kad parlamentaro išvardintos priemonės yra „kasdieninėje darbotvarkėje“.
„Stengiamės neapkrauti visuomenės pertekline informacija neskatindami tų procesų, kurie galbūt nebuvo suvaldyti kitose valstybėse ir matome šiandien tikrai kartais neadekvačią visuomenės reakciją į tą problemą, kuri yra labai rimta“, – kalbėjo premjeras.
Naujausi komentarai