G. Nausėda: geležinė uždanga tarp Vakarų ir Rytų jau nusileido

„Ji jau nusileido, ji nusileido visu sunkumu 2022 metų vasario 24 dieną“, – ketvirtadienį Prienuose žurnalistams į klausimą, ar pralaidumo per sieną su Baltarusija mažinimas rodo, jog leidžiasi nauja geležinė uždanga, atsakė G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad net ir po karo pradžios kai kurie Vakarų lyderiai „dar turėjo tam tikrą laiką iliuzijų“ dėl dialogo tarp Vakarų ir Rytų galimybės, bet jos išsisklaidė po Bučos skerdynių.

„Net ir prasidėjus karui kai kurie mano kolegos Europos Vadovų Taryboje dar ir tada turėjo iliuzijų, bet kai kurie iš jų iš karto atsisakė tų iliuzijų, kai sužinojo, kokį žvėriškumą Rusija pademonstravo Bučoje. Taip, kad geležinė uždanga jau yra, ko gero, ji nusileido ilgam, aš nesiimsiu vertinti, ar dešimtmečiams, ar metams, tai labai priklausys nuo Rusijos režimo ateities“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gitanas Nausėda (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Jis taip pat teigė, kad „šitos geležinės uždangos egzistavimas“ kelia iššūkių tiek visam NATO, tiek Lietuvai, kuri turi „daug darbų pasidaryti ir padaryti juos greitai“.

„Lėtas darbas šiandien neįmanomas, ypatingai gynybos srityje turime suktis greitai, kad pasiruoštume iššūkiams, kokie jie bekiltų“, – pažymėjo šalies vadovas.

Gynybos srityje turime suktis greitai, kad pasiruoštume iššūkiams, kokie jie bekiltų.

Nacionalinio saugumo komisija antradienį pasiūlė stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per Lavoriškių ir Raigardo punktus, taip pat palaipsniui mažinti reguliariai į Baltarusiją vykstančių keleivių vežimo autobusų reisų. Sprendimą dėl to priimti turi Vyriausybė.

Dar vienas siūlymas – riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte. Šiuo siūlymu siekiama spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus. Kenoje išlipa arba įlipa apie 13 tūkst. asmenų per metus.

Lietuvos institucijos teigia, kad minėtomis iniciatyvomis siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Uždarius Lavoriškių ir Raigardo punktus, pasienyje su Baltarusija jų liktų du – Medininkų ir Šalčininkų.

S. Cichanouskaja neigiamai vertina planus uždaryti dar du postus su Baltarusija

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja neigiamai vertina Lietuvos ketinimus uždaryti dar du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

„Pasienio kontrolės punktų uždarymas labiausiai paveiks baltarusius, kurių dauguma prieštarauja Lukašenkos režimui ir palaiko Ukrainą. Nereikia statyti geležinės uždangos. Nuo baltarusių izoliacijos geriau bus tik Putinui ir Lukašenkai“, – teigiama Eltai perduotame S. Cichanouskajos komentare.

„Punktų uždarymas yra simptomų, ne pačios problemos gydymas. (...) Izoliuotas turi būti Lukašenkos režimas, ne baltarusiai. Būtina kontroliuoti krovinius ir sankcionuotas prekes. Tačiau gyventojų judėjimas turi būti užtikrintas“, – nurodo S. Cichanouskaja.