G. Nausėda: būtina suteikti aiškią viltį dėl pagalbos verslui ir žmonėms po pandemijos

Antradienį po Seimo pavasario sesijos darbų aptarimo su parlamento pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, G. Nausėda pabrėžė, kad pandemijos įveikimas „toli gražu yra ne tik medicininė, sveikatos apsaugos dalis“, bet ir procesas, susijęs su „ekonominiais, socialiniais, netgi su visuomenės psichologijos iššūkiais“.

„Štai kodėl žmonės jau šiandien laukia sprendimų, kurie bus nukreipti į ateitį. Viena vertus, mes kalbame apie priemones, kurios šiuo metu turi padėti verslui išgyventi sunkiausius mėnesius, kuomet jis yra uždarytas, kuomet jis negali pradėti normaliai veikti. Bet mes žvelgiame šiek tiek ir į priekį, kalbėdami ir apie popandeminį laikotarpį, kuris bus ne kiek ne mažiau pilnas iššūkių“, – sakė jis.

„Turime suteikti pirmiausia labai aiškų signalą ir labai aiškią viltį, kad valstybė nepamiršta verslo, žmonių, darbo vietų ir kad siūlo adekvačias priemones toms darbo vietoms ir pajamoms išlaikyti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas priminė, kad yra pateikęs projektus dėl nedarbo draudimo įstatymo pakeitimą, siūlo pelno mokesčio lengvatą skatinant įmones didinti darbo užmokesčio fondą, taip pat iniciatyvas teisėkūros ir kitais klausimais.

Taip pat, anot jo, „naujausių įvykių kontekste“ itin svarbios yra Viešųjų pirkimų įstatymo ir Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos, šioms iniciatyvoms prezidentas itin tikisi Seimo palaikymo.

Karantino švelninimas negali kelti rizikos žmonių saugumui

G. Nausėda kalbant apie karantino ir verslo ribojimo atlaisvinimus ragina atsakingai įvertinti esamą situaciją ir prioritetą teikti žmonių sveikatai.

„Dėl karantino atlaisvinimo, tai žinote, šitame kontekste, kai pasipila statistika iš mūsų šiaurinės kaimynės Estijos, kuri šiuo metu išgyvena, ko gero, vieną iš dramatiškiausių pandemijos laikotarpių (...), mes turime šitame kontekste kalbėti apie labai didelį atsakingumą prieš savo žmones“, – antradienį su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen aptaręs Seimo pavasario sesijos darbotvarkę žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Visos valdžios institucijos turi sutarti labai aiškiai, kad verslo, mūsų gyvenimo apribojimai gali būti mažinami tiktai tuo atveju, jeigu nekils nė menkiausio papildomo pavojaus mūsų žmonių sveikatai“, – pridūrė jis.

Laisvės partijos atstovams Seime raginant skubiau švelninti karantino ribojimus, Seimo pirmininkė pabrėžė, kad šalis tebėra neapibrėžtoje situacijoje, kuri nuolat keičiasi, todėl karantino atlaisvinimai turi būti vertinami atsakingai.

Visos valdžios institucijos turi sutarti labai aiškiai, kad verslo, mūsų gyvenimo apribojimai gali būti mažinami tiktai tuo atveju, jeigu nekils nė menkiausio papildomo pavojaus mūsų žmonių sveikatai.

„Kalbant apie Laisvės partijos retoriką, aš noriu priminti, kad Laisvės partija yra valdančiosios koalicijos dalis. Kaip žinia, būti ir pozicijoje, ir opozicijoje tuo pat metu negalima, tai čia, matyt, komunikacinės linijos pasirinkimo klausimas. Tačiau bendra Vyriausybės pozicija, man rodos, yra teisinga, reikia judėti į atlaisvinimus maksimaliai atsargiai, maksimaliai atsakingai ir tas iš esmės yra ir daroma“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Laisvės partijos frakcija Seime ragina Vyriausybę švelninti karantino sąlygas, sudarant galimybę dirbti visoms parduotuvėms, muziejams, lauko kavinėms.

Kaip BNS pirmadienį sakė frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, vasarį įvesti atlaisvinimai nesukėlė naujų COVID-19 atvejų šuolio, todėl galima karantiną švelninti toliau.

„Galima svarstyti tokius palengvinimus: leisti veikti visoms parduotuvėms, ar didelėms, ar mažoms, taikant žmonių skaičiaus ribojimą. Taip pat kultūros įstaigos, muziejai, galerijos yra dėkingi srautų kontroliavimo prasme, nes yra ir bilietai, ir patekimas valdomas, ir didelės erdvės“, – kalbėjo parlamentarė.

„Artėja pavasaris, artėja laikas, kai lauke vis daugiau bus galima leisti laiko, tai lauko kavinių klausimas kuo toliau, tuo labiau bus aktualesnis“, – pridūrė ji.

Vyriausybė vasarį patvirtino karantino atlaisvinimo planą, kuriame konkretūs atlaisvinimai yra susieti su epidemiologine situacija. Pavyzdžiui, muziejų, galerijų veiklą atnaujinti ketinama, kai per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų teks 100-150 naujų atvejų, o teigiamų testų dalis bus mažesnė nei 4 procentai.

Antrasis karantinas šalyje įvestas nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.