„Manau, kad mes privalome surasti alternatyvius tranzito kelius ir Baltijos valstybės, Lietuva, Lenkija, galėtų būti alternatyviu keliu, kada ukrainietiški grūdai keliauja ir randa savo tiekimo grandines“, – sako prezidentas komentare, kurį pirmadienį išplatino Prezidentūros komunikacijos grupė.

Pasak Lietuvos vadovo, susidariusi problema „yra dviašmenė“, nes tiek Ukraina negali išvežti savo grūdų pertekliaus, tiek grūdams nepasiekus Šiaurės Afrikos tai gali tapti pasaulinės maisto krizės dalimi.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, svarbus grūdų eksportui, tačiau Rusijos laivų blokuojamas. Tai kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. 

Kalbėdamas apie Davoso ekonomikos forumo darbotvarkę G. Nausėda teigė, kad pagrindinė jo tema yra Rusijos karas prieš Ukrainą ir kitoms šalims bus svarbi Lietuvos patirtis atsisakant energetikos importo iš Rusijos.

„Mums labai svarbiu išsiųsti žinutę, kad tas pavyzdys, kurį Lietuva pademonstravo, yra tikrai siektinas ir jį galima panaudoti kitose valstybėse, turiu omenyje mūsų atsisakymą pirkti rusiškas gamtines dujas, naftą, o dabar ir elektrą. Taip, reikia tam tikrų persitvarkymų, bet Lietuvos sprendimai šitose srityse šiandien yra įgyvendinami kitose valstybėse ir tikiuosi, kad mes turime, ką naudingo pasakyti mūsų kolegoms“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį atvyko į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą. Jame šiemet dėmesys skiriamas vieningam civilizuoto pasaulio atsakui į Rusijos karą prieš Ukrainą.

G. Nausėda pristatys forumo dalyviams Lietuvos – pirmosios šalies Europoje, atsisakiusios iš Rusijos pirkti dujas ir naftą, patirtį, taip pat atskirai susitiks su potencialiais investuotojais ir užsienio valstybių lyderiais.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyksta vėliau – gegužės 22–26 dienomis.