G. Landsbergis: Vokietijai iki galo neatsakant dėl brigados, turime statyti infrastruktūrą

„Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis“ vandenyje procesas, – portalui LRT.lt sakė ministras. – Keletas dalykų yra įtvirtintų ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti. Yra dviejų valstybių vadovų – prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo – pasirašytas susitarimas, kuris įvardija labai aiškiai, kad Vokietija įsipareigoja Lietuvos teritorijoje turėti kovai pasiruošusią visos apimties brigadą“.

„Nekalbama nei apie pratybas, nei apie 10 dienų, nei apie tai, kad brigada būtų dalimis. Kalbama apie visą brigadą. Viskas“, – interviu pridūrė ministras.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Nekalbama nei apie pratybas, nei apie 10 dienų, nei apie tai, kad brigada būtų dalimis. Kalbama apie visą brigadą. Viskas.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Pasak jo, Vokietijos partneriams teigiant, jog Lietuvoje nėra infrastruktūros, šalis sudarė planą, kada ją pastatyti, ir labai svarbu, kad šį projektą tęstų ir kita Vyriausybė.

„Instrumentai, kuriuos turi diplomatija, baigėsi. Mes turime sutartį, mes esame argumentus išdėstę, išgirdę jų tam tikrus argumentus. Dabar turi būti priimami politiniai sprendimai. Ką mes darome, jeigu mūsų partneriai iki galo nepasako, ar jie atvažiuos į Lietuvą, kada atvažiuos į Lietuvą? <...> Mano įsivaizdavimu, šiandien mes turime pradėti statyti infrastruktūrą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Ir jeigu taip jau atsitiktų, kad partneriai nuspręstų neatvažiuoti, tai tušti barakai irgi būtų tam tikras priminimas, kad mes dar laukiame“, – sakė jis.

Be kitų dalykų, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną ir skelbė apie planus vystyti stovyklavietes kitur šalyje. Jos galėtų priimti po maždaug 800 karių.

Anksčiau skelbta, jog per ateinančius dvejus-trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų.

Taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.