G. Landsbergis: Turkijos ir Rusijos derybos dėl ukrainiečių grūdų be Kyjivo yra keistos

„Stebime vykstančias derybas, kurios, mažų mažiausiai, yra keistos. Vyksta Turkijoje diskusija tarp Turkijos ir Rusijos, kokiomis sąlygomis Ukraina turėtų atlaisvinti savo uostus. Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas“, – žurnalistams seime ketvirtadienį sakė ministras.

„Diskusijos apie Ukrainos uostus negali vykti be jų žinios“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant tiek ukrainiečių, tiek rusų minų.

Savo ruožtu derybose Turkijoje nedalyvavęs Kyjivas sako, kad yra pasirengęs sukurti saugius koridorius eksporto iš jos uostų atnaujinimui, tačiau siekia saugumo garantijų, kad Rusija neatakuos jos uostų.

Vis dėlto derybose kol kas nepasiekta pažangos.

G. Landsbergio teigimu, Ukrainos uostai turi būti apginti: arba siunčiant karinius laivus, kurie lydėtų išplukdomus grūdus, arba suteikiant daugiau ginklų pačiai Ukrainai.

„Aiškėja kontūrai, ko tiksliai reikėtų, kokios ginkluotės. Padėsime Ukrainai, kiek galėsime, kad ta ginkluotė pasiektų uostus, leistus atidaryti juos pagal jos sąlygas“, – teigė ministras.

Tai yra nepriimtina, tai yra pagrindinio principo „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ pažeidimas.

Pasak jo, dalį reikalingos ginkluotės Ukraina jau gavo, tačiau „gali būti, kad reikalingos ir pažangesnės raketinės sistemos“, kurios galėtų atgrasyti Rusiją.

„Ginkluotę turi NATO valstybės, NATO partneriai. (...) Bandome tą informaciją padėti ukrainiečiams surinkti, kad jie galėtų tiesiogiai kreiptis į partnerius“, – sakė diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę teigė, jog šiuo metu šalyje yra apie 20–25 mln. tonų užblokuotų kviečių, o rudenį nuėmus naują derlių jų gali būti 70–75 mln. tonų.

Rusija ir Ukraina gamina 30 proc. visos pasaulinės kviečių produkcijos.

Apie naujas sankcijas Kremliui kol kas kalba tik atskiros valstybės

G. Landsbergis sako, kad apie septintąjį sankcijų Rusijai paketą „kalba atskiros valstybės“, tačiau abejoja, kad nauji apribojimai Kremliaus režimui jau formuojami Europos Komisijoje (EK).

„Komisija daro tikrai labai didelį darbą ir paskutinis mėnuo jiems, derinant šeštąjį paketą, buvo nepaprastai sudėtingas. Ieškoti kompromisų tarp labai nesutariančių polių buvo labai sunku. Nesu įsitikinęs, kad jie „neria“ į septintą paketą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Žiūrėti ir išpūsti iš šių žodžių labai didelį burbulą aš nemanau, kad tam yra daug reikalo.

Lietuvos diplomatijos vadovas mano, kad šiuo metu EK analizuoja skirtingas Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijas ir šeštojo sankcijų paketo poveikį jų pačių ekonomikoms.

„Dabar yra „zondavimosi“ etapas: kur kokios valstybės yra, kur kokios raudonos ribos vienoms ar kitoms valstybėms“, – svarstė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželio 3 d. Jame taikomos sankcijos apima individualias sankcijas Kremliaus režimo aplinkos asmenims, „Sberbank“ ir kitiems Rusijos bankams, naftos tiekimui jūrų keliu, taip pat ir Rusijos propagandiniams kanalams „RTR Planeta“, „Rossiya 24“, „TV Centre International“.

Ragina nepūsti burbulo dėl Rusijos Dūmoje įregistruoto projekto

G. Landsbergis ragina nedaryti „didelio burbulo“ dėl Rusijos Dūmoje įregistruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Pasak jo, reikia suprasti, su kokiu režimu Lietuva turi reikalą, tad pernelyg stebėtis tokiais absurdiškais pareiškimais nederėtų.

„Žiūrėti ir išpūsti iš šių žodžių labai didelį burbulą aš nemanau, kad tam yra daug reikalo. Tokių pareiškimų ateityje gali būti ne vienas. Jie stebinti savaime neturi. Toks yra režimas, jie taip elgiasi, šneka, gąsdina, kariauja karą. Mes turime suprasti, su kuo mes turime reikalą“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

„Nepaisant to, kad aš nesiūlau žiūrėti labai rimtai į šiuos pareiškimus, aš sakau, kad mes į Rusiją ir į jos režimą turime žiūrėti labai rimtai“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Rusijos Dūmoje įregistruotu įstatymo projektu siūloma atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą 1991 metais. Šį projektą įregistravo valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ priklausantis deputatas Jevgenijus Fiodorovas.