G. Landsbergis sako negavęs iš Prezidentūros žinučių su informacija apie A. Merkel pokalbį

Vis dėlto jis teigė su prezidentu Gitanu Nausėda turėjęs „tikrai gerą ir konstruktyvų“ pokalbį ir patikino, kad pagrindinius užsienio politikos tikslus jie mato vienodai.

„Galiu pasakyti tiktai tiek, kad žinučių prieš skambučius – nei pirmąjį, nei antrąjį – nesu gavęs nei iš prezidento, nei man turimais kanalais iš patarėjų“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Jis taip teigė po to, kai prezidentas tvirtino informavęs užsienio reikalų ministrą apie vieną iš minėtųjų pokalbių. G. Nausėda savo ruožtu tai sakė reaguodamas į G. Landsbergio pareiškimą, kad apie šiuos pokalbius sužinojo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.

„Mes apie pokalbį informavome. Ir aš tikrai dabar nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kuomet man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta, bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad žinutė buvo kažkokiu būdu nematyta. Iškeliavo į dausas ar kažkokiu kitokiu būdu liko nepamatyta? Išsiaiškinsime, mes tokias bėdas išspręsime“, – LRT ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jis teigė pasikalbėjęs su G. Landsbergiu ir padrąsinęs kylant klausimų ar turint informacijos skambinti.

„Vakar turėjome su prezidentu tikrai gerą ir konstruktyvų pokalbį ir savo ruožtu galiu pasakyti, kad tikrai pagrindinius užsienio politikos tikslus matome bendrai“, – pokalbį penktadienį komentavo G. Landsbergis.

Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę dukart kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu A. Lukašenka – tai buvo pirmieji Vakarų lyderio pokalbiai su A. Lukašenka nuo pernai rugpjūtį įvykusių ir Vakarų nepripažįstamų prezidento rinkimų.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė šią savaitę interviu Žinių radijui patvirtino, kad Prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to fakto, tad apie pokalbį nepranešė kitiems vadovams.

Tuo metu pats G. Nausėda interviu BBC antradienį pareiškė, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą A. Lukašenką. G. Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A. Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.

Prezidentūra nurodė, kad savo poziciją šiuo klausimu derino su Vyriausybe.

G. Landsbergis, be kita ko, apmaudžia pavadino situaciją, kai apie tokius pokalbius sužino ne iš apie tai informuotos Lietuvos Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.