G. Landsbergis pripažino, kad jo kandidatūra į eurokomisarus neįveiks prezidento barjero

Konservatorių lyderio teigimu, nepaisant Vyriausybės prerogatyvos siūlyti kandidatą, tikėtis, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pritartų jo kandidatūrai – neverta. Ministras apgailestauja, kad prezidento neįtikino ir Europos politikų, įskaitant ir Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen parama, kuri, gerai informuotų šaltinių teigimu, palankiai atsiliepė apie Lietuvos diplomatijos vadovo galimybes pretenduoti į eurokomisaro portfelį.

„Pirmiausiai, esu dėkingas už paramą ir už tai, kad buvau premjerės pateiktas, ir už tai, kad paramą, kiek man yra pristatyta, man išreiškė ponia Ursula von der Leyen. Taip pat viešai buvo pasakęs Europos liaudies partijos vadovas Manfredas Weberis. Tai yra tikrai svarbu ir aš tą tikrai vertinu. Suprasdamas, kad vienai institucijai ar net institucijos vadovui tai niekaip nėra priimtina ir nesvarbu, manau, kad reikia ieškoti kito varianto“, – Eltai penktadienio vakarą teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, jog premjerei reikia ieškoti kito kandidato.

„Aš taip siūlyčiau daryti premjerei“, – teigė jis.

Konservatorių lyderis tvirtina susipažinęs su informacija, kuri leidžia daryti išvadą, jog prezidentas, kurio pritarimas būtinas skiriant Lietuvos kandidatą į eurokomisarus, tikrai nepritars jo kandidatūrai.

„Tos formuluotės, kurios buvo man perduotos apie pokalbius, vykusius diskusijų ar pateikimo metu, leidžia numanyti, kad Prezidentūrai nebuvo aktualu, kokie portfeliai Lietuvai tektų. Svarbiausias jų prioritetas buvo, kad joks portfelis netektų vienam žmogui“, – teigė ministras.

„Ne tik, kad panašu, bet tai yra aišku – jokiomis aplinkybėmis tai nebus patvirtinta“, – pridūrė jis.

Teigia, kad jo kandidatūros derinimo procesas vyko

Visgi, G. Landsbergio kandidatūra oficialiai prezidentui nebuvo pristatyta. Bent jau apie tai viešai neužsiminė nei premjerė I. Šimonytė, nei prezidentas G. Nausėda.

Tačiau pats G. Landsbergis sako – turima informacija leidžia teigti, kad jo kandidatūros derinimo procesas vyko.

„Panašu, kad procesas vyko ir jis vyko senokai. Turbūt daugiau nei kelias savaites. Tiek, kiek aš buvau supažindintas su situacija. Visą tą procesą, matyt, būtų galima pavadinti pateikimu. Aš taip interpretuoju, nes pats posėdžiuose nedalyvavau ir supažindintas buvau visai neseniai“, – sakė ministras.

G. Landsbergis įsitikinęs, kad, nepaisant Prezidentūros ne kartą išsakytų pozicijų, Lietuva turėtų pretenduoti į su saugumu ar užsienio politika susijusį portfelį. Pasak jo, būtent šių sričių kuravimas Lietuvai atneštų daugiausiai naudos.

„Aš lieku prie savo nuomonės, kad sritis, kurioje galima tiesiogiai užtikrinti geopolitinę reikšmę, yra užsienio politika. Manau, kad mes turime ieškoti kandidato, galinčio darbuotis būtent šioje srityje. Aš manau, kad Tėvynės sąjunga tarp konservatorių tokių turės“, – sakė jis.

„Gavus transporto portfelį, sunku tikėtis, kad Lietuvai būtų papildomos naudos iš to portfelio. Vien dėl to, kad tai yra Europos Sąjungos (ES) komisaras, kuris turi rūpintis visos ES transportu. Lietuvos politikos dalis tame yra labai nedidelė. (...) Tuo tarpu užsienio arba saugumo sritis, kas tiesiogiai siejasi su mūsų apginamumu ir saugumu bei su situacija Ukrainoje – čia mes, gindami ES interesą, tiesiogiai gintume Lietuvos interesą“, – aiškino G. Landsbergis.

Būtent su saugumu bei užsienio politika susijusios pozicijos ir buvo tos, į kurias, valdančiųjų konservatorių teigimu, geriausiai ir galėjo pretenduoti G. Landsbergis. Todėl, apibendrindamas situaciją konstatuoja ministras, panašu, kad Prezidentūrai nėra labai svarbu, kokį portfelį EK Lietuva gaus.

„Žmonėms nėra aktualu nei portfeliai, nei Lietuvos įvaizdis, nei kiti dalykai – tada tą atsakomybę turi nešti partija ir partijos premjerė, kuri turi nominuoti (naują kandidatą – ELTA)“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad ilgą laiką neoficialiai buvo kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Didelė dalis konservatorių partijos narių taip pat atvirai reiškė paramą šiai potencialiai kandidatūrai.

Visgi, pats ministras ilgą laiką tokios intencijos viešai nebuvo išsakęs.

Prezidentas G. Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį. Be to, šalies vadovas teigė, kad Vilniui derėtų siekti portfelių, kurie yra susiję su ekonomikos sritimi. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas buvo užsiminęs, jog į tokį EK portfelį galėtų pretenduoti ir pati premjerė, ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Seimo rūmuose taip pat netrūko skepsio, vertinant G. Landsbergio galimybes tapti eurokomisaru. Ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovai yra viešai pareiškę, kad šiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.