G. Landsbergis: būsimas eurokomisaras turėtų stiprinti Europą ir Lietuvą joje

„Man atrodo, kad turi važiuoti ir dirbti Europos Komisijoje tas žmogus, kuris gali geriausiai ne atstovauti Lietuvai, nes čia nėra Lietuvos vėliau pozicija, yra Europos Komisija, bet iš esmės daugiausiai nuveikti stiprinant Europą ir Lietuvą joje“, – antradienį žurnalistams Seime kalbėjo ministras.

Jis taip pat pridūrė Lietuvoje matantis tą galinčių padaryti žmonių, tačiau konkrečių pavardžių neįvardijo.

Nauja Komisija formuojama po Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyko praėjusį sekmadienį. Lietuvoje juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), iškovoję tris iš 11 mandatų, antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį teigė neketinanti pretenduoti tapti EK nare.

Leidinys „Politico“  taip pat minėjo paties G. Landsbergio kandidatūrą užimti eurokomisaro pareigas, tačiau klausiamas, ar norėtų jas užimti, TS-LKD lyderis tiesaus atsakymo, kaip ir anksčiau, vengė.

„Aš niekada nesivėliau į diskusijas, apie tai, kad kas ko norėtų ar nenorėtų, ne grožio konkursas yra“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.

Po vieną eurokomisarą deleguoja kiekviena Europos Sąjungos šalis.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

EP rinkimų rezultatus Prancūzijoje G. Landsbergis vadina išraiškingu rinkėjų skambučiu

G. Landsbergis išraiškingu rinkėjų skambučiu vadina Europos Parlamento rinkimų rezultatus Prancūzijoje, kur daugumą mandatų iškovojus kraštutinės dešinės atstovams šalies lyderis paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus.

Nepaisant tam tikrų indikacijų europinių, vis dėlto mes matome, kad turbūt daugiau yra kairės trupėjimas ir dešinės stiprėjimas.

„Rinkėjų skambutis yra išraiškingais. Tas yra tikrai suvokiama. Turbūt tai yra ir platesnio signalo, nuskambėjusio Europoje, dalis, kuomet mes matome, kad daugelyje valstybių centro partijos neatlaiko spaudimo“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Prancūzijoje daugiausia balsų surinko kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN), gavęs 30 mandatų. Jis aplenkė centristinę prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) stovyklą, gavusią 13 vietų. Dar tik pasirodžius porinkiminėms apklausoms, E. Macronas pranešė paleidžiantis parlamentą ir paskelbė naujus rinkimus birželio 30-ąją. Jis pripažino, kad EP rinkimų rezultatai „nėra geri Europą ginančioms partijoms“.

Vokietijoje EP rinkimuose pirmi buvo konservatoriai, antrą vietą užėmė kraštutiniai dešinieji „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), o kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) socialdemokratai liko treti. Italijoje užtikrintą pergalę rinkimuose pelnė Giorgios Meloni (Džordžos Meloni) kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“, taip ji tapo viena iš nedaugelio Europos Sąjungos lyderių, po balsavimo sustiprinusių pozicijas.

„Tačiau, jei mes žiūrime platesnį vaizdą, vienintelė iš centro partijų spaudimą atlaikiusi ir balsų skaičių Europos Parlamente padidinusi yra Europos Liaudies Partija – konservatorių partija, kuriai priklauso ir Tėvynės sąjunga“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pirminiais duomenimis, Europos liaudies partija iškovojo 186 vietas. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija turėtų būti antra pagal dydį su 135 vietomis. Trečia vieta turėtų atitekti frakcijai „Renew Europe“ su 79 mandatais.

Nuo jų atsilieka dvi kraštutinių dešiniųjų frakcijos – Europos konservatoriai ir reformistai (73) bei mažesnė Identiteto ir demokratijos frakcija (58).

„Nepaisant tam tikrų indikacijų europinių, vis dėlto mes matome, kad turbūt daugiau yra kairės trupėjimas ir dešinės stiprėjimas. Aš džiaugiuosi, kad centro dešinė, laikydama ir centrą, tą spaudimą atlaiko ir užsitikrina solidų balsų skaičių naujajame EP“, – svarstė ministras.

EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris iš 11 mandatų. Antri rinkimuose liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais, po vieną mandatą gavo „valstiečiai“, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).