G. Landsbergis: Baltijos šalių gynybos linija – pasiruošimas galimam Rusijos puolimui

Į užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje atvykęs Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos šalys taip pat siekia atkreipti sąjungininkų dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę.

„Tai taip pat pasitarnauja kaip politinė žinia, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Tikrai jaučiame, kad karas yra arti mūsų, suprantame, kad jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji judės toliau. Ir tada Baltijos šalys, kurios bus kitos.“

„Taigi tai nėra nepasitikėjimas (sąjungininkais Vakaruose – BNS), o iš tikrųjų pasiruošimas tam, kas gali įvykti“, – pridūrė jis.

Baltijos šalys praėjusią savaitę pasirašė susitarimą, siekiant valstybių pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti bendrą gynybos liniją, susidedančią iš galimo priešo stabdymui skirtų kontrmobilumo priemonių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai taip pat pasirašė susitarimą dėl didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS bendro vystymo.

G. Landsbergis pabrėžė, kad regiono šalys negali švaistyti laiko, rengiantis galimai agresijai, nes jis – labai ribotas.

„Jei Rusija nebus sustabdyta, mes būsime tie, kurie toliau stabdys Rusiją“, – kalbėjo jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija per penkis–aštuonerius metus būtų pajėgi atkurti savo prarastus pajėgumus ir užpulti NATO. Lietuvos ministras nesiėmė prognozuoti Kremliaus veiksmų.

„Niekas neturi Rusijos beprotybės tvarkaraščio“, – sakė diplomatijos vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad šiuo metu „Ukraina perka mums laiko savo krauju, gyvenimu, viskuo, ką turi“.

„Ir kiek laiko jie gali mums nupirkti – nežinome. Mes tikime, kad su viskuo, ką čia darome, jie gali laimėti. Bet jei jie nelaimėtų, tada turime klausti savęs, ar efektyviai išnaudojome nupirktą laiką“, – teigė G. Landsbergis.

Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje, analitikų vertinimu, atsidūrė aklavietėje, ilgai lauktam ukrainiečių kontrpuolimui pernai nesugebėjus pralaužti Kremliaus pajėgų gynybos.

Be kita ko, dėl politinių nesutarimų pastaruoju metu ėmė strigti ir JAV bei Europos Sąjungos finansinė parama Kyjivui.