G. Landsbergis apie žurnalistų kreipimąsi: turime būti atsargūs dėl galimų provokacijų

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad veiksmai pasienyje su Baltarusija turi būti labai atsargūs, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms.

Taip jis reagavo į pirmadienį išplatintą žurnalistų kreipimąsi valdžios institucijoms, kuriuo jos paragintos sudaryti galimybes žurnalistams dirbti prie sienos, siekiant nušviesti ten patruliuojančių pareigūnų veiksmus.

„Kitoje pusėje vyksta karinės pratybos, kurios yra bene didžiausios per pastaruosius ketverius metus. Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.

„Mano ir kai kurių Vyriausybės narių, su kuriais man pavyko pasišnekėti, nuomone, turime būti labai atsargūs dėl to, ką darome pasienyje, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms“, – pridūrė jis.

Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva turi informacijos, jog į neteisėtų migrantų gabenimą buvo įsitraukusi ir Baltarusijos kariuomenė.

Vis dėlto G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė ieškos būdų, kaip žiniasklaidai padidinti vykdomos operacijos skaidrumą.

Atsakė ir viceministras

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas paaiškino, dėl kokių priežasčių žurnalistams nėra leidžiama patekti į pasienio su Baltarusija teritoriją ir stebėti nelegalių migrantų srautus siekiančių sustabdyti pareigūnų darbą. Viceministras tvirtina suprantantis objektyvios informacijos reikšmę visuomenėje ir pabrėžė, kad Vidaus reikalų ministerija jos stengiasi teikti kuo daugiau.

Tačiau, pasak V. Dmitrijevo, ministrei Agnei Bilotaitei priėmus sprendimą apgręžti į šalį ketinančius patekti nelegalius migrantus, pasienyje kilo nemažai įtampų.

„Kalbant apie pasienį, taip, tai buvo tam tikras iššūkis. Priėmėme sprendimus ir tie sprendimai buvo nemažai derinami. Tai susiję su operacijų vadovės sprendimu, kad neteisėti migrantai, kurie kerta sieną nenustatytose vietose, yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką“, – LRT radijui antradienį kalbėjo V. Dmitrijevas.

Viceministro teigimu, dėl įtemptos situacijos pasienyje žurnalistai turėtų suprasti, kad norėdami tinkamai vykdyti savo funkcijas, pareigūnai neturėtų būti blaškomi.

„Būta įvairių situacijų, kai anoje pusėje taip pat dirba Baltarusijos pasieniečiai, kiti pareigūnai. Teko matyti ir kariškių. Situacija yra įtempta. Prašome tokio supratimo, kad mūsų pasieniečiai galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio kito papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti, bet koks blaškymasis, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje“, – tikino jis.

Prašome tokio supratimo, kad mūsų pasieniečiai galėtų dirbti, jiems neturi būti kažkokio kito papildomo dėmesio, jie savo dėmesį turi skirti savo funkcijoms atlikti, bet koks blaškymasis, mūsų nuomone, ne visai reikalingas ir ne visai vietoje.

Kaip aiškino viceministras, dėl panašių kylančių įtampų taip pat nuspręsta riboti patekimą į nelegalių migrantų apgyvendinimo centrus.

„Kalbant apie Rūdninkus ar kitą stovyklą, žmonės nevengia dėmesio ir, esant dėmesiui jų atžvilgiu, jie savo nepasitenkinimą pradeda dar labiau demonstruoti. Yra įvairių situacijų, kai po to prireikia ir medikų, kyla neramumai dėl bet kokio apsilankymo stovyklose“, – tvirtino V. Dmitrijevas.

Sureagavo A. Bilotaitė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sureagavo į bendrą Lietuvos žiniasklaidos priemonių kreipimąsi į šalies valdžios institucijas dėl leidimo dirbti Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje. Ministrė tikisi, kad kartu su žiniasklaida pavyks rasti sprendimų, kaip sudaryti galimybę žurnalistams dirbti pasienio teritorijoje, nesukeliant papildomų įtampų.

„Tikrai noriu padėkoti žiniasklaidai už supratimą ir bendradarbiavimą viešinant visą informaciją, susijusią su krize. Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją“, – žurnalistams antradienį teigė A. Bilotaitė.

Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją.

„Aš tikiuosi, kad mes kartu su žiniasklaida rasime kažkokių sprendimų, kaip tai padaryti saugiai, nesukeliant kažkokių papildomų įtampų. Gyvename šalia neprognozuojamo režimo, nežinome, ko galime tikėtis, tai dėl to ir prašome tokio supratingumo“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė tikina, kad tikrai nėra noro kažko neparodyti žurnalistams ir visuomenei, tačiau, pasak jos, vertinant susidariusią situaciją Baltarusijos pasienyje – būtina elgtis atsakingai.

„Pagrindinis dalykas, kuris man yra labai svarbus, yra objektyvumas – visos žiniasklaidos atžvilgiu. Ir tikiuosi rasime sprendimus, nes tikrai nėra noro kažko neparodyti. Bet įvertinant situaciją Baltarusijos pasienyje, kai tu nežinai, ko gali tikėtis, ypatingai dabar „Zapad“ kontekste, įvertinant šiuos dalykus, mes turime atsakingai žiūrėti. Bet tikrai pažadu, kad mes rasime sprendimus“, – akcentavo ministrė.

ELTA primena, kad Lietuvos žurnalistams ir toliau neleidžiant patekti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritoriją stebėti atsakingų pareigūnų patruliavimo valstybei dorojantis su nelegalių migrantų krize, šalies žiniasklaidos priemonės kreipėsi į prezidentą, premjerę, Vidaus reikalų ministeriją, Seimo Žmogaus teisių komiteto biurą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su reikalavimu nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje.

„Reikalaujame Vidaus reikalų ministerijos nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje ir patruliuoti su pasieniečiais“, – rašoma Lietuvos žiniasklaidos priemonių pasirašytame kreipimesi.

„Sukako jau mėnuo, kai Lietuvos žurnalistams draudžiama patekti į pasienio teritoriją stebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir kitų pareigūnų patruliavimą pasienyje. Šis besitęsiantis draudimas šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi. Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – rašoma išplatintame kreipimesi.

Rašte akcentuojama, kad valstybės institucijų paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos neįtikina.

„Žurnalistai sulaukia valstybės institucijų paaiškinimų, jog prieiga žiniasklaidai yra ribojama dėl žurnalistams kylančio pavojaus, kad reportažai, parodantys padėtį pasienyje, bus panaudoti priešiškai propagandai. Mūsų žiniasklaidos priemonės yra pasirengusios laikytis visų reikalingų saugumo priemonių. Drausti žurnalistų veiklą, remiantis tuo, kad ja gali pasinaudoti kita valstybė, yra nepriimtina pozicija. Tai demokratinėje valstybėje negali būti pagrindu riboti žiniasklaidos laisvę ir visuomenės teisę į nešališką informaciją. Esame įsitikinę, kad tik kokybiška, nešališka informacija ir nevaržomas žiniasklaidos darbas gali didinti visuomenės atsparumą propagandai“, – teigiama rašte.

Kartu pažymima, kad šiuo atveju institucijų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta atsakomybė už „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, nenurodant atsisakymo priežasties, trukdymą žurnalistams atlikti profesines“. Manome, kad kai kurie institucijų sprendimai gali būti prilyginti šiam teisės pažeidimui“, – teigiama tekste.

„Matome riziką, kad dabartinė situacija ir toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis. Nesant galimybės žurnalistams profesionaliai atlikti savo pareigas, stiprės nepatikimos informacijos, propagandos skleidimas“, – akcentuoja visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Pareiškimą pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), naujienų portalai delfi.lt., 15min.lt., lrytas.lt ir tv3.lt, naujienų agentūros BNS ir ELTA, žiniasklaidos grupė „Diena Media News“ ir LNK televizija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių