G. Landsbergis apie opų klausimą: noriu išleisti daugiau – turiu uždirbti daugiau

„Visiškai neginčiju, kad turi būti daugiau pinigų. Pasirašyčiau už 5 proc. nuo BVP gynybai. Tik klausimas – iš ko mes tai padarome? Jeigu niekas nenori už tai mokėti, tai mes galime duoti pažadų bet kokių. Bet tai nėra realistiška“, – pirmadienį prieš prasidedant neformaliam Vyriausybės pasitarimui žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Reikia surinkti daugiau pinigų – tada bus galima daugiau skirti“, – pabrėžė jis.

Politikas sukritikavo ir prezidentą Gitaną Nausėdą, ne kartą akcentavusį, kad asignavimai šalies gynybai privalo būti didesni. Kaip skelbta anksčiau, Prezidentūra – kaip ir prieš metus – siūlo biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugos reikmėms.

Nežinau, kaip asmeniniai finansai tada susiveda, bet, bent jau mano namuose nesusiveda – turiu uždirbti tiek, kiek išleidžiu. Jeigu noriu išleisti daugiau – turiu uždirbti daugiau.

Visgi, pasak G. Landsbergio, skolintis lėšų gynybai trukdo griežti Mastrictro kriterijai. Todėl, akcentavo šalies diplomatijos vadovas, daugiau finansų krašto apsaugai būtų galima skirti tik pertvarkius mokesčių sistemą.

„Mokesčių pertvarka – nėra ką kito daryti“, – konstatavo užsienio reikalų ministras.

„Bet, pavyzdžiui, užduokite šį klausimą valstybės vadovui, kuris visada pasako apie tai, kad reikia daugiau išleisti, bet mažiau surinkti. Nežinau, kaip asmeniniai finansai tada susiveda, bet, bent jau mano namuose nesusiveda – turiu uždirbti tiek, kiek išleidžiu. Jeigu noriu išleisti daugiau – turiu uždirbti daugiau“, – ironizavo politikas.

Tačiau, tęsė ministras, mokestinė pertvarka būtų tik pirmas žingsnis, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų gynybos finansavimą. Anot G. Landsbergio, ne tik politikai, bet ir gyventojai privalo atsakyti į fundamentalų klausimą – ar dėl saugumo yra pasiryžę sumokėti daugiau.

„Jos (mokesčių reformos – ELTA) užtektų kaip pirmojo žingsnio, tiesą sakant. Tai ilgas pokalbis ir jis lengvai neišsisprendžia. Tam reikia konsensuso valstybėje, tą turi suprasti visuomenė. Dėl to klausimą reikia užduoti kiekvienam žmogui, kuris vaikšto gatvėje – ar tu sutinki mokėti šiek tiek daugiau, kad tu ir tavo vaikai būtų saugesni? Čia, turbūt, kertinis klausimas. Mes jo kol kas nesame atsakę – ar mes norime būti saugesni ir už tai truputį daugiau mokėti“, – apibendrino G. Landsbergis.

ELTA primena, kad kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.

Prezidentūra siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP.

Visgi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.

Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.