- Dominykas Biržietis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
-
Ekspertai apie netikėčiausią dalyką prezidento metiniame pranešime:...
Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas rodo jo būsimos kadencijos prioritetus ir įsitraukimą į Seimo rinkimų kampaniją, tačiau po kalbos lieka neaišku, kaip reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą, sako BNS kalbinti politologai.
Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, visas prezidento metinis pranešimas, skirtingai nuo prieš tai buvusių, vertintinas kaip būsimosios kadencijos programa.
„Būtent šitą pranešimą būtų galima vertinti kaip užimančio pareigas prezidento programą, veiksmų planą ir galbūt net gaires, ko turėtų iš jo laukti būsimoji Vyriausybė ir būsimoji valdančioji dauguma“, – sakė politologė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, pasirinkta buvusios ministrės Monikos Navickienės istorijos pakomentavimo forma pranešimo pabaigoje „teikia pagrindo manyti, kad prezidentas jau dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“.
Dėmesys regionams ir gynybos finansavimas
Prezidentas metiniame pranešime, be kita ko, ragino greičiau spręsti problemas, vyresnių žmonių teises apibrėžti įstatymu, Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“, susitarti dėl mokesčių reformos, taip pat kritikavo švietimo sistemos būklę, pernelyg mažą dėmesį regionams, per lėtą kariuomenės komplektaciją
„Net sudėliota keletas gairių, ko reikėtų imtis. Nėra kažkas visiškai naujo, ko neturėtume regionų plėtros programose, bet tai, kad prezidentas pakelia į aukštesnį, nacionalinį lygį, kalba metiniame pranešime, nuteikia (...) viltingai, kad į tai atsižvelgs partijos, dėliodamos savo rinkimų programas“, – kalbėjo politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
R. Vilpišauskas sakė, kad strategines vizijas prezidentas išsakė bendra forma.
„Taip ir liko neaišku, pavyzdžiui, ką prezidentas matytų kaip tinkamą mokesčių reformą, kalbant apie konkrečius pokyčius be didesnio progresyvumo ar didesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio. Kiti elementai, kurie galėtų prisidėti prie didesnio gynybos ir viešųjų paslaugų finansavimo, visgi, lieka neaiškūs“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Pirmasis jo kalboje tarp įvairių neseniai priimtų mokestinių pakeitimų, kuriais siekiama didinti gynybos finansavimą, įvardytas laikinas bankų solidarumo mokestis, kuris nėra tvarus. Šiek tiek keista, kad prezidentas pirmiausia akcentuoja jį, nors, turbūt, supranta, kad tai nėra ilgalaikis sprendimas. O kokie yra ilgalaikiai sprendimai, vis dėlto, lieka neaišku“, – pridūrė jis.
VU TSPMI profesorius pažymėjo, kad abstraktumas prezidentų metiniams pranešimams yra įprastas bruožas, konkrečiai šalies vadovai kalba kritikuodami netinkamus valdančiųjų sprendimas.
Mato atotrūkį tarp kalbų ir darbų
Politologai taip pat teigia, jog savo retorika prezidentas pats prieštaravo metinio pranešimo metu išsakytam kvietimui vienytis.
G. Nausėda tvirtino, kad nebegalima „toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“, o politikus ragino „siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo“ įvairiais klausimais.
R. Vilpišauskas sakė matantis atotrūkį „tarp kai kurių gražių prezidento šūkių apie tai, kad užteks intrigų, nekonstruktyvaus užsispyrimo, užkulisinių žaidimų, bei jo patarėjų elgesio“.
„Dabar aktualija yra Lietuvos galimas kandidatas į Europos Komisijos narius. Kaip tik šį rytą prezidento patarėjas vėl kalbėjo apie galimas kandidates premjerę Ingridą Šimonytę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, nors žinome, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai linkę siūlyti ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą, o ir pati premjerė yra aiškiai pasakiusi, kad neketina savęs siūlyti į komisares“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Taip ir liko neaišku, pavyzdžiui, ką prezidentas matytų kaip tinkamą mokesčių reformą, kalbant apie konkrečius pokyčius be didesnio progresyvumo ar didesnio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
„Kaip kitaip nei intrigomis ir užkulisiniais žaidimais pavadinti tokį elgesį, aš nežinau“, – teigė politologas.
Jis pabrėžė, kad atotrūkis tarp vienijančios, bendriems darbams kviečiančios G. Nausėdos pozos ir elgesio jaučiamas „ypač tada, kai vyksta diskusija tarp jo ir konservatorių partijos“.
Į M. Navickienės istoriją „truputį pompastiškai sureagavo“
G. Burbulytei-Tsiskarishvili netikėčiausias dalykas prezidento metiniame pranešime buvo jo pabaiga, kai šalies vadovas pakomentavo neskaidrius buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšius.
Pasak politologės, buvo aišku, jog ši pranešimo dalis nebuvo planuota iš anksto.
„Jei prezidentas nebūtų sureagavęs, visuomenė tikrai nebūtų supratusi. Bet kad taip, sakyčiau, truputį pompastiškai sureagavo, pačiai pabaigai paliktas kaip prierašas, ne intarpas kažkur teksto viduryje, ką tikrai buvo galima padaryti, perkelia į kitą lygį“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot jos, kalboje buvo justi atsisveikinimo nuotaika su dabartine Vyriausybe, kuriai „nebuvo ypač didelės kritikos pažerta, kokios buvo galima tikėtis“.
„Bet paskutinis papildymas, paskutiniai žodžiai, sakiniai, sugrąžina mus ne tiek į atsisveikinimo nuotaiką, kiek į įtampas, kurios lydėjo visą dabartinės Vyriausybės kadenciją“, – nurodė politologė.
G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis pasitraukė iš Darbo partijos: nežino, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose3
Buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį oficialiai pasitraukė iš politinės jėgos gretų. ...
-
V. Uspaskich grįžta diskutuoti dėl Darbo partijos ateities: partiečiai mane kviečia11
Antradienį Raseiniuose posėdžiausianti Darbo partijos taryba svarstys, ar spalį vyksiančiuose rinkimuose nereikėtų dalyvauti susibūrus į politinių jėgų koaliciją. Kartu su „darbiečiais“ posėdžiaus ir buvęs partijos pirmininkas Vikt...
-
G. Landsbergis: neabejoju, kad Seimo rinkimams pasiūlysime solidžią, patyrusią komandą24
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis neabejoja, jog jo vadovaujami konservatoriai į Seimą žengs su kompetentinga, solidžia ir patyrusia kandidatų komanda. Politikas džiaugėsi, jog daugu...
-
Prezidentas pritaria pasitraukimui iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos8
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, kad Lietuva pasitrauktų iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. ...
-
Krašto apsaugos ministeriją palieka viceministras Ž. Tomkus
Krašto apsaugos ministeriją (KAM) palieka viceministro pareigas ėjęs Žilvinas Tomkus, pirmadienį paskelbė ministerija. ...
-
Dėl Seimo rinkimų apsisprendė dar ne visi: I. Šimonytė prasitarė, kada informuos1
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina jau priėmusi sprendimą dėl to, ar ves Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą. Tačiau Eltai politikė neatskleidė savo pozicijos, tikindama, kad prane&scaron...
-
Po prezidento sprendimo apylinkių teismų reforma nukeliama iki kitų metų
Prezidentui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasirašius su apylinkės teismų pertvarka susijusius įstatymų pakeitimus, ji atidedama iki 2025-ųjų. ...
-
Parlamentarai nesutinka grąžinti gautų daiktų: ar mašinos tepalą reikės išleisti?13
Seime kelią bandė prasiskinti siūlymas, kad Seimo nariai, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo kompiuterinę techniką, po kadencijos pabaigos ją grąžintų arba už ją susimokėtų. Tačiau dauguma parlamentarų šios iniciatyvos nepal...
-
Ministrė apie G. Landsbergio neišsklaidytas abejones dėl EK: jis bet kokiu atveju sulauktų kritikos9
Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius...
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą43
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...