- Jūratė Damulytė, Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas aiškina, jog parlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir sostinės tarybos nario Šarūno Gustainio situacijos politinės korupcijos byloje yra skirtingos, todėl partijos valdybos sprendimai abiejų politikų atžvilgiu skyrėsi.
Byloje kaip specialųjį liudytoją apklaustą eksparlamentarą Š.Gustainį Liberalų sąjūdžio valdyba pašalino iš partijos, tuo metu G.Steponavičiui pasiūlyta sprendimą priimti pačiam. Jis nusprendė trauktis iš partijos ir frakcijos, bet likti Seimo nariu.
„Jei vertiname G.Steponavičiaus veiklą, matome, ką prokuroras savo teikime (dėl G.Steponavičiaus neliečiamybės naikinimo - red.) yra parašęs. Mes nematome jokios užkulisinės veiklos. Na, galbūt ten bus pokalbiai kokie nors, mums nežinomi, gali atsirasti problemų. Kai prokuroras sako, kad G.Steponavičius balsavo už „MG Baltic“ koncernui naudingus sprendimus - tai visas Seimas balsavo. Bet G.Steponavičius balsavo ne taip, kaip reikėtų „MG Baltic“, - BNS penktadienį kalbėjo E.Gentvilas.
Pasak jo, iš prokuroro pateiktos informacijos Seimui matyti, kad Š.Gustainio veikla galėjo būti panaši į sąmoningą veikimą interesų grupių naudai.
„Š.Gustainio situacijoje mes matome, kad po kontaktų turbūt su interesų grupėmis buvo paruošta greitųjų kreditų įstatymo pataisa galbūt naudinga „MG Baltic“. Mes traktuojame, kad buvo pažeistas partijos standartas ir nutarėme Š.Gustainį šalinti“, - aiškino E.Gentvilas.
Š.Gustainis BNS pernai gruodį po apklausos prokuratūroje tvirtino, jog politinės korupcijos byloje prokurorų buvo daugiausia klausinėjamas dėl vieno teisėsaugos tiriamų epizodų, kuris susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis. Pataisos turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms. Jas inicijavo Š.Gustainis.
„Matom, kad pataisa, kurios autorius Š.Gustainis. Yra niuansėlis, ir tas niuansėlis daugeliui partijos valdybos narių pasirodo esąs nesimpatiškas ir Š.Gustainis pašalintas iš partijos“, - sakė E.Gentvilas. Anot jo, paties Š.Gustainio paaiškinimų šiuo atveju jis neklausęs, į valdybos posėdį Š.Gustainis nebuvo kviestas.
E.Genvilas kartojo nematąs pagrindo, kad įtarimai būtų pareikšti partijai.
„Žiūrėsim, nuo pernai metų tą patį sako (apie galimus įtarimus Liberalų sąjūdžiui - red.). Aš manau, kad nėra jokio pagrindo įtarimams partijai, nematau aš to partijai. Žinoma, aš negaliu žinot, kas yra ką prikalbėjęs, kieno vardu prikalbėjęs. Aš iš savo darbo uosto direkcijoje žinau, kad mano vardu buvo prašoma kai ko. Tai teko atsisveikini su tais žmonėmis. Mano ar partijos vardu daug kas gali būti prišnekėta,. Aš negaliu garantuoti, bet aš tikrai žinau, kad partija negavo nelegalaus finansavimo ir neprašė nelegalaus. Kas nors savo naudai partijos vardu - gali būti“, - tvirtino E.Gentvilas.
Buvęs parlamentaras Š Gustainis ketvirtadienį pašalintas iš Liberalų sąjūdžio, jis penktadienį pareiškė atsisakantis Vilniaus tarybos nario mandato ir besitraukiantis iš politikos. Teisėsaugos įtarimų piktnaudžiavimu sulaukęs parlamentaras G.Steponavičius penktadienį pareiškė besitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio ir frakcijos Seime, bet parlamentaro mandato neatsisako.
Prokuratūra atlieka didesnės apimties politinės korupcijos tyrimą. Byloje įtarimai pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.
Pareigūnai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis veikė ir per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį. Įtariama, kad jis iš R.Kurlianskio yra paėmęs 25 tūkst. eurų kyšį ir siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat balsuotų koncerno interesų naudai.
Byloje įtarimai pateikti ir R.Kurlianskiui, ir pačiam koncernui "MG Baltic".
„MG Baltic“ atstovai įmonei pateiktus įtarimus vadina prokuroro piktnaudžiavimu savo teisėmis ir psichologiniu spaudimu.
R.Šimašius: valdyba G.Steponavičiui išsakė aiškią poziciją
Liberalų sąjūdžio valdyba išsakė aiškią poziciją, jog asmuo, sulaukęs oficialių įtarimų baudžiamojoje byloje, turėtų trauktis ne tik iš partijos, bet ir iš užimamų pareigų, teigia partijos vadovas Remigijus Šimašius.
Anot jo, apie šią priimtą poziciją informuotas Gintaras Steponavičius.
„Valdybos pozicija yra labai aiški: jei oficialūs įtarimai yra pareikšti, asmuo turi trauktis iš partijos. Jei nesitraukia pats, tuomet valdyba svarsto pašalinimo klausimus. Taip pat yra siūlymas išsakytas asmeniui pasitraukti iš kitų politinių pareigų, į kurias jis atėjo su Liberalų sąjūdžio vėliava. Apsisprendimas yra žmogaus - valdybos siūlymas ir išsakyta pozicija yra aiški“, - BNS sakė R.Šimašius, paklaustas, ar likdamas Seime G.Steponavičius elgiasi teisingai.
Anot R.Šimašiaus, apie pareikštus įtarimus G.Steponavičiui Liberalų sąjūdžio valdyba sužinojo būtent priiminėdama sprendimą dėl įtarimų sulaukusių asmenų.
Jis teigiamai įvertino Š.Gustainio sprendimą trauktis iš Vilniaus tarybos, sakydamas, kad jis jau kurį laiką turėjo specialiojo liudytojo statusą, o „viešumoje sklandantys įvairūs spekuliavimai apie Šarūno vaidmenį (...) partijai darė žalą“. Anot jo, ar prielaidos teisingos, dar turėtų atsakyti teisėsauga.
Liberalų valdyba G.Steponavičiui iš partijos siūlė trauktis pačiam, tuo metu Š.Gustainį pašalino. Anot R.Šimašiaus, skirtingi sprendimai priimti atsižvelgiant ir į skirtingą politikų laikyseną šioje istorijoje, ir į skirtingą viešumoje minimą jų galimą vaidmenį byloje.
„Valdybos nariams įtaką darė pati laikysena ir tos spekuliacijos viešumoje, kurios buvo apie tai, koks vaidmuo gali būti vieno ar kito asmens“, - BNS teigė R.Šimašius.
Liberalų vadovas teisėsaugos buvo apklausiamas kaip liudytojas du kartus, pastarąjį kartą - prieš mėnesį. Jis sako daugiau kvietimų liudyti nesulaukęs. Politikas taip pat užsiminė, kad ketino „pasitarti“ su tyrimą organizuojančiu prokuroru Justu Lauciumi.
„Buvo minčių, kad reikėtų pasitarti, bet pasitarimas neįvyko. Vienintelis liberalų vaidmuo ir tikslas, ką galime padaryti, kad greičiau byla baigtųsi, padėti teisėsaugai. Vienintelė tema, kuri gali būti nagrinėjama. Ne, jokios informacijos papildomai neturiu, jei turėčiau - su ja ir keliaučiau“, - sakė jis.
R.Šimašius taip pat sako nematantis pagrindo baimintis, jog įtarimai bus pareikšti jo vadovaujamai politinei partijai. „Bet be jokios abejonės, reikėtų klausti prokurorų, kaip bus“, - pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje17
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko4
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų2
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...