„Nurodymas, kad 2029-aisiais būtų vykdoma peržiūra, vertinant geopolitines aplinkybes, rodo, kad dar ir reaguojant į besikeičiančią aplinką gali ir dar kisti šie skaičiai. (...) Realistiškai turbūt visi suprantame, kad tos geopolitinės aplinkybės, matyt, dar labiau komplikuosis ir bus tikrai tos įtampos, deja, daug, o tai reiškia, kad 2027-ais pradėjus peržiūrą, iki 2029-ųjų gali būti paruošti ir dar ambicingesni tikslai“, – BNS sakė D. Šakalienė.

„Tai yra, pavyzdžiui, tas deadline'as (terminas – BNS) gali būti vis tiktai priartintas“, – pridūrė ji.

Taip ji kalbėjo trečiadienį Hagoje, Nyderlanduose, NATO valstybių lyderiams sutarus iki 2035 metų pasiekti 5 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, iš kurių 1,5 proc. BVP būtų skiriama su krašto apsauga susijusioms netiesioginėms išlaidoms padengti.

Valstybių pažanga įgyvendinti šį įsipareigojimą bus peržiūrėta 2029 metais.

Istorinis pasiekimas

„Tai yra istorinis pasiekimas. Prieš 12 mėnesių mes diskutavome, kada visos Aljanso narės pasieks 2 proc. ribą, praėjus tik metams laiko, mes iš esmės sutarėme dėl įsipareigojimo daugiau negu dvigubai didinti gynybos finansavimą“, – kalbėjo ministrė.

BNS skelbė, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

Lietuva per šiuos metus gynybai planuoja skirti kiek daugiau nei 4 proc. BVP, o kitąmet – 5,25 procento.

„Jeigu kalbame apie grėsmės suvokimą ir terminus, tai čia, matyt, yra šiek tiek skirtumo (tarp šalių – BNS), nes, aišku, visi, kurie yra arčiau sienos, arba tie, kurie rūpinasi tais, kurie yra arčiau sienos, turi turbūt tokį jautresnį, tikslesnį suvokimą“, – sakė D. Šakalienė.

„Pavyzdžiui, kai kalbame apie Vokietijos pasisakymus – tiek gynybos ministro, tiek kanclerio – tai jų įsipareigojimas, pasiryžimas, palaikymas tikrai yra labai ryškus ir sumos, kurios bus skiriamos, ir netgi keičiami pagrindiniai jų šalies įstatymai, rodo tikslų vertinimą, kur mes esame ir kad reikia judėti kaip įmanoma greičiau“, – teigė ji.

Pasak D. Šakalienės, Hagos susitikimo metu vyko ir „labai intensyvios praktinio lygmens diskusijos“, kaip NATO gali paspartinti pajėgumų kūrimą ir gynybos pramonės plėtrą.

„Pateikiau tam tikrus pasiūlymus, kurie, iš tikrųjų, irgi labai buvo pozityviai sutikti kolegų. Tarkime, kaip mes mažiname (Lietuvoje – BNS) biurokratiją ir dar toliau tęsime tai su gynybos pramonės paketu, kuriant žaliąjį koridorių gynybos pramonei, nuimant visas įmanomas biurokratines kliūtis, sudarant patrauklias sąlygas investicijoms į gynybos pramonę“, – teigė ministrė.

Anot jos, susitikimo metu taip pat diskutuoja apie glaudesnį civilinės ir gynybos pramonių bendradarbiavimą.

Trumpas pasisakė apie būtinybę stiprinti NATO

NATO sąjungininkės didina gynybos finansavimą ne tik siekiant atremti didėjančią Rusijos keliamą grėsmę, bet ir stengiantis išlaikyti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dalyvavimą, JAV vadovui jau seniai skundžiantis, kad Europa savo gynybai skiria per mažai lėšų.

„Lyderių susitikime vis dėlto prezidentas Trumpas labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasisakė apie būtinybę stiprinti Aljansą, apie būtinybę didinti finansavimą, apie Amerikos įsipareigojimą, apie JAV didinamą gynybos biudžetą, stiprinamą gynybos pramonę ir tikrai yra tas suvokimas, kad visi turime tapti ženkliai stipresni“, – kalbėjo D. Šakalienė.

NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje taip pat patvirtinti sąjungininkų „tęstiniai suverenūs įsipareigojimai remti Ukrainą, kurios saugumas prisideda prie mūsų (saugumo – BNS)“, tačiau apie šalies narystę neužsiminta, nepaisant to, jog ankstesnių susitikimų baigiamuosiuose dokumentuose minėta, kad Ukraina galop taps bloko dalimi.

„Dėl Ukrainos naujų jokių sprendimų nepriimta. Be jokios abejonės, galioja tai, kas buvo priimta ankstesniuose susitikimuose, bet aišku, kad turi būti konsensusas. Bet kokioje sąjungoje turi būti konsensusas, ar prisijungs naujas narys. Tai šiuo metu to konsensuso nėra, tai šioje vietoje progresas nėra papildomas įvykęs“, – teigė D. Šakalienė.

„Tačiau labai trumpame deklaracijos tekste Ukraina ir parama jai vis tiek buvo paminėta. Valstybių lyderiai savo pasisakymuose labai aiškiai pabrėžė svarbą pagalbos Ukrainai, pabrėžė būtinybę vis dėlto užtikrinti, kad nesudarytumėme Rusijai iliuzijų, jog ji gali plėsti toliau savo imperiją, kad Ukraina yra kritiškai svarbi bendram NATO aljanso saugumui“, – sakė ji.

Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad jo susitikimas Hagoje su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu buvo itin malonus.

V. Zelenskis kiek anksčiau pareiškė, kad Hagoje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose su JAV vadovu aptarė paliaubų Ukrainoje klausimą.

Jis teigė, kad susitikimas buvo „ilgas ir turiningas“.

Šaltinis Ukrainos prezidentūroje naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis buvo „patenkintas pokalbiu ir dėkingas D. Trumpui“.

Ukrainos vadovo biuras atskirai nurodė, kad susitikimas truko apie 50 minučių.