Dėl vokiečių brigados Lietuvoje – vis gilesni ginčai

„Madrido vadovų susitikime buvo sutarta, kad NATO palaiko nuostatą didinti esančius batalionus iki brigados lygio. Palaiko sutarimą dvišaliu būdu“, – kovo 10 d. sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuva tikėjosi, kad ne tik jau esantis NATO batalionas didės iki brigados, bet papildomai bus vokiečių brigada. Dabar Vokietija siūlo naujus sutarimus ir bando įtraukti daugiau šalių. Vasario viduryje Briuselyje A. Anušauskas dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime. Vokiečiai pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuriame brigada nebuvo minima. Užsienio reikalų ministerija nurodė nepasirašyti tokio dokumento. Vokiečiai pasiūlė kitą – šį krašto apsaugos ministras pasirašė. Apie tai viešai neskelbta, iki dabar nežinojo ir Seimas su Vyriausybe.

Prezidentūra pakomentuoti atsisakė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai yra 3+3 naujas formatas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

3+3 formatas – tai Baltijos šalyse dislokuotos NATO kovinės grupės. Lietuvoje vadovauja vokiečiai, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai. Vokiečių iniciatyva šešios šalys pasirašė deklaraciją. Sutarta Baltijos šalyse statyti ginkluotės sandėlius, apie brigadas – nė žodžio.

Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių.

Kalbama apie karių skaičiaus didinimą visose Baltijos šalyse, koordinuojantis su NATO.

„Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių“, – teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras nesutinka, kad šia deklaracija Lietuva sutiko su Vokietijos siūlymu, jog brigada Lietuvoje gali būti nedislokuota ir užteks ginkluotės.

„Ne. Tai šiek tiek kitas kontekstas. Tai ne apie tai. Nedetalizuosiu techninių dalykų, bet tai nėra susiję su šalių įsipareigojimais. Tai atskiri dalykai“, – situaciją komentavo A. Anušauskas.

Konservatoriai kritikuoja savo ministrą A. Anušauską – esą pasirašyta deklaracija naudinga visoms šalims, tik ne Lietuvai.

„Lietuva yra vienu ar net dviem žingsniais priekyje. To neturi nei latviai, nei estai. Sakėme, kad būtų klaidinga dabar kitų palaukti, kol jie pasivys“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai kritikuoja užsispyrimą į nutarimus įrašyti žodį „brigada“. Esą vokiečiai to nenori, kol NATO nepatvirtino naujų Baltijos šalių gynybos planų. Tai planuojama liepą Vilniuje.

Vokiečiai esą sutiktų įsipareigoti dislokuoti konkretų skaičių karių, tik kol kas ne brigados dydžio. Prieš dvi savaites Vokietijos gynybos ministras Vilniuje oficialiai pristatė – dėl brigados Lietuvoje turi spręsti NATO.

„Manyčiau, akcentuojame ne ten. Lietuva bus ginama NATO regioninės gynybos plano nustatyta tvarka, ir ten dalyvaus ne brigada, o brigados, divizijos“, – komentavo A. Anušauskas.

Valstybės gynybos taryba sutarė, kad Lietuva siekia vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Neatsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai sakyti ir drąsiai, nesibaiminant, kad kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvilgtelės“, – sakė G. Landsbergis.

Dabar vokiečiai esą turės pagrindą sakyti, kad Lietuva jau sutiko, jog Vokietija neprivalo dislokuoti visos brigados.

„Galutinis tikslas vis tiek yra brigada čia. Negalime užsifiksuoti tik ties viena stotele“, – pabrėžė brigados svarbą L. Kasčiūnas.

„Jeigu jau kas kalba apie išankstinę ginkluotės dislokavimą, supranta, kad tai nėra kažkur laukuose palikta ginkluotė. Ją reikia ir prižiūrėti, ir bandyti, tikrinti, taisyti, saugoti. Tai yra susiję irgi su karių dislokavimu“, – sakė A. Anušauskas.

Berlyne prieš kelias savaites lankėsi ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. „Spiegel“ skelbė, kad ir jiems siūlytas naujas dokumentas, bet G. Nausėdos patarėjai nepasirašė. Ministrų kabinetas dėl nepakankamos iniciatyvos kritikuoja G. Nausėdą.