I. Šimonytė: visuomenė turėtų būti suinteresuota didesniais Seimo narių atlyginimais

Jei neskaičiuotume I. Šimonytės stažo politikoje, jos kaip premjerės alga siektų daugiau nei 2,7 tūkst. eurų į rankas.

„Viešojoje erdvėje teko girdėti, kad Seimo pirmininkės ir ministrės pirmininkės darbo užmokestis turėtų padidėti“, – sakė I. Šimonytė.

Greičiausiai didės, mat Vyriausybė pritarė Valstybės tarnybos pertvarkai, o jos tikslas – kelti algas tiek paprastiems, tiek aukščiausiems valstybės tarnautojams.

I. Šimonytė pabrėžė, kad algos didėtų ne jos kadencijos valdžiai.

Visuomenė turėtų būti labai suinteresuota, tuomet galbūt galima tikėtis, kad 2024 metų Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau tokių kandidatų, kuriems politika yra darbas.

„Nebent kalbėtojai tikrai žino, kad 2024 metais po Seimo rinkimų tiek Vyriausybei, tiek Seimui vėl vadovaus moterys“, – tęsė I. Šimonytė.

Atlyginimai būtų peržiūrimi etapais. Pirmiausia – teisėjams ir teismams, valstybės įstaigų vadovams ir darbuotojams. Antru etapu – statutiniams pareigūnams, o tik nuo 2025 metų – politikams.

„Šiandien situacija yra tokia grėsminga, kad mes privalome veikti. 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, į vadovų pozicijas neįvyksta 30 proc. konkursų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Po reformos eilinio Seimo nario alga kiltų nuo 2,1 tūkst. eurų iki 3,8 tūkst. eurų į rankas. Seimo pirmininko ir premjero atlyginimą planuojama kelti nuo 2,8 tūkst. eurų iki 5,2 tūkst. eurų į rankas, o ministrų – nuo 2,6 tūkst. eurų iki 4,6 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, kad ugniagesiams, policininkams, greitosios pagalbos darbuotojams kelti algas reikia būtinai, taip pat mokytojams, bet politinėms įstaigoms, manau, kad nereikia“, – sakė gyventojas.

„Tokia infliacija… Kita vertus, jie tą infliaciją ir žadina, tai reikėtų pagalvoti, ar verta. Liaudiškai, tai jeigu sukuria infliaciją, tai jiems reikia špygą taukuotą, o ne atlyginimus didinti“, – kalbėjo kitas šalies gyventojas.

„Labai atsakingos pareigos, todėl jos turi būti apmokėtos atitinkamai, kiek sau tai gali leisti Lietuva“, – sakė vyras.

Vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų. Pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį.

„Aukščiausių pareigūnų koeficientas būtų 4,5 ir dauginamas iš vidutinio darbo užmokesčio“, – teigė I. Šimonytės patarėjas Vitas Vasiliauskas.

Paprastiems tarnautojams nebeliktų nustatytų atlyginimo rėžių. Atsisakoma ir priedo už darbo stažą. Įstaigos vadovas pats nustatytų, kiek jo pavaldiniai uždirbtų.

„Įstatyme yra nustatytas minimalus koeficientas ir kiek yra darbo užmokesčio fonde, tiek galima ir mokėti“, – tęsė V. Vasiliauskas.

Jiems reikia špygą taukuotą, o ne atlyginimus didinti.

„Dabar negalėtume atsakyti, kiek pakils konkrečiam valstybės tarnautojui“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Profsąjungos, išgąsdintos naujos pertvarkos su Vyriausybe įteikė pasipiktinimo laišką ir sako, kad valdžia sugriaus valstybės tarnybą.

„Valstybės tarnyba verčiama UAB. Vadovas pats spręs, koks bus tavo atlyginimas. Dabar įstatymu nustatytos kategorijos, koeficientai, bazinis dydis“, – sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.

Profsąjungų teigimu, nesprendžiamas ir darbuotojų motyvacijos klausimas. Viena vertus, reikalaujama aukštos kompetencijos, kita vertus – naikinamos socialinės garantijos.

„Nori nuimti papildomą apmokėjimą už darbo stažą ir papildomas atostogas, kas buvo tam tikra paskata būti valstybės tarnyboje“, – tęsė K. Krupavičienė.

Premjerė atkirto, kad rinkėjams, mokesčių mokėtojams nuo tokios pertvarkos bus tik geriau.

„Visuomenė turėtų būti labai suinteresuota, tuomet galbūt galima tikėtis, kad 2024 metų Seimo rinkimų kampanijoje mes išvysime daugiau tokių kandidatų, kuriems politika yra darbas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Šalyje dirba 27 tūkst. valstybės tarnautojų. Dėl valstybės tarnybos pertvarkos dar turės apsispręsti Seimas.