Dėl rusiškos propagandos ribojimo bus teikiamos pataisos Vyriausybei

Kultūros ministerijos darbo grupė teiks patobulintas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias apriboti retransliacijas ne Europos Sąjungos kalbomis ir galimybę taikyti priemones prieš Lietuvoje neregistruotus retransliuotojus.

Kaip BNS informavo kultūros ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė, liepą Kultūros ministerijos (KM) suburta darbo grupė iki gruodžio 15 dienos žada pateikti naujas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis papildyti ankstesni prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymai, Seime nesulaukę pritarimo.

„Didžioji dalis pasiūlymų susišauks su prezidentės pasiūlymais, bet iš savo pusės, kaip darbo grupė turime ir daugiau pasiūlymų, kas dar turėtų atsispindėti, kas yra keistina. Taip pat bus keičiamas ir Ryšių reguliavimo įstatymas, jis numatys, kas priklauso vienai sričiai, kas kitai - dabar nėra atskirta, kas prižiūri retransliuotojų veiklą, o kas - turinį“, - sakė D.Vencevčienė.

Projektą rengianti darbo grupė palaiko didžiąją dalį prezidentės anksčiau teiktų pasiūlymų, t.y. planuoja nustatyti, kad Lietuvoje gali būti retransliuojama ne daugiau nei 10 proc. programų ne oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat apibrėžti retransliuotojo sąvoką.

Pasak ministro patarėjos, darbo grupė Vyriausybei spalio pradžioje jau pateikė ir platesnį priemonių planą, kuriame be minėtų įstatymo pataisų didžiausią dėmesį atsakant į Rusijos informacines provokacijas planuojama skirti kultūros renginiams pietryčių Lietuvoje. Ketinama peržiūrėti ir vadinamąsias „baltąsias dėmes“, kur žiūrovus dėl techninių problemų sunkiau pasiekia lietuviškos televizijos programos.

„Numatomos didesnės investicijos į kultūros lauką, tai yra peržiūrima stiprinant Kultūros tarybos finansavimą, akcentuojame, kad svarbu yra pietryčių Lietuva, svarbu, kad atsirastų daugiau kultūros renginių. Ministras nurodo kaip prioritetą Kultūros programos stiprinimą būtent tuose regionuose, kuriuose turime konfliktines situacijas, kur būtina matyti lietuviškos kultūros tapatumo atsvarą“, - sakė D.Vencevičienė.

Darbo grupėje dalyvaujantis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) teisininkas Viktoras Popandopula BNS tvirtino, kad rengiant įstatymą pritarta ir kitiems prezidentės pasiūlymams: aiškiau apibrėžti retransliuotojo sąvoką, išplėsti LRTK galias. Taip pat numatoma supaprastinti nurodymams nepaklūstančių retransliuotojų veiklos stabdymo procedūrą teisme.„Pasiūlymų esmė - išplečiama retransliuotojo sąvoka. Tad tiek tie internetiniai nelegalūs retransliuotojai, tiek „Viasat“ pagal Lietuvos įstatymus taptų retransliuotojai. Antra, siūloma numatyti galimybes LRTK taikyti finansines sankcijas juridiniam asmeniui tiesiogiai, ko šiuo metu mes neturime. Jei mes turėtumėme tą įrankį, noras vienam ar kitam rinkos žaidėjui „išdykauti“ būtų ženkliai mažesnis. Nes bent jau Vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos įpareigojimus „Viasat“ visada vykdo, kadangi abi institucijos turi teisę skirti baudą tiesiogiai“, - sakė V.Popandopula.

Darbo grupėje dalyvauja Kultūros, Susisiekimo, Ūkio, Užsienio reikalų ministerijų, Seimo komitetų,Vyriausybės kanceliarijos, Valstybės saugumo departamento, Ryšių reguliavimo tarnybos, LRTK, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos bei Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos atstovai.

Seimas spalio 7 dieną nepritarė D.Grybauskaitės teiktoms pataisoms, numatančioms įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis ES kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Projektu taip pat siūlyta išplėsti LRTK galias ir leisti jai ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti pinigines baudas.