Patarėjas tvirtina neturintis žinių, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nepasitikėtų krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

„Dėl (gynybos – BNS) biudžeto, tai galiu pasakyti, kad pateikti skaičiai yra tikrai tenkinantys krašto apsaugos sistemą, čia jokios nei tragedijos, nei dramos nėra, pinigai išties yra dideli“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė D. Matulionis.

„Dėl, kaip čia jūs vadinate, konflikto, ne konflikto tarp premjerės ir ministrės, aš įsivaizduoju, kad Vyriausybėje tas emocijas vienaip ar kitaip pavyks suvaldyti. Mes tikrai į tai nesikišame, bet esame dėkingi Vyriausybei, kad bus skiriama daugiau nei 5 proc. gynybai“, – teigė jis.

Paklaustas, ar prezidentas pasitiki D. Šakaliene, patarėjas atsakė: „Aš iš prezidento nesu girdėjęs, kad jis nepasitiki“.

Anot D. Matulionio, lėšos biudžete bus skiriamos ne „su gynyba susijusiomis išlaidomis, bet gynybai“.

„O gynybai išlaidos labai aiškiai apibrėžtos pagal NATO reikalavimus, yra penkios konkrečios sritys, kurioms galima skirti pinigus gynybai“, – kalbėjo patarėjas.

Kaip rašė BNS, po neformalaus susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) socialiniuose tinkluose buvo paskelbta, jog kitų metų gynybos biudžeto projekte suplanuotas gynybos finansavimas iš tiesų nesiekia 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip žadėta.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius šį pristatymą pavadino „keistu žanru“, o premjerė Inga Ruginienė – sabotažu ir nesusipratumu.

Vyriausybės vadovė neatsakė, ar pasitiki D. Šakaliene ir laukia susitikimo su ja.

Ketvirtadienį registruotame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 5,38 proc. BVP, tačiau opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, jog Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Abejones dėl biudžeto trečiadienio vakarą viešai neigė krašto apsaugos ministrė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, jog kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Maždaug 700 mln. eurų iš gynybos biudžeto bus skiriama per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Kaip skelbė BNS, šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.