Ieškoti kompromiso ir pagelbėti Didžiajai Britanijai rasti sprendimus, kaip įtikinti savo žmones likti Europos Sąjungoje, tikrai svarbu, bet tai būtina padaryti taip, kad ES piliečiai nebūtų diskriminuojami, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, jei kažkokie nutarimai dėl išmokų ribojimo ir bus priimti, jie neturės būti taikomi šioje šalyje jau gyvenantiems Lietuvos piliečiams. „Mes turime daug sąlygų ir mūsų pozicija sutampa su Višegrado šalių pozicija. Manyčiau, kad kompromisų ieškosime, bet diskriminacijos tikrai neturi būti“, – pabrėžia D. Grybauskaitė.

– Opozicijos inicijuota neeilinė Seimo sesija neįvyks, nes dauguma valdančiųjų nepritaria sudarytai sesijos programai. Kaip Jūs tai vertinate?

– Trumpai galėčiau vertinti taip, kad tai labai panašu į manipuliaciją demokratiniais instrumentais, bandant nukreipti dėmesį nuo valdančiąją daugumą krečiančių problemų.

– Vykstate į Europos Vadovų Tarybą. Ten didžiausias dėmesys bus skirtas  Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono reformoms, kurios palies atvykstančius migrantus, tarp jų – ir iš Lietuvos. Pavyzdžiui, britai galėtų iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems Europos Sąjungos (ES) piliečiams. Kokia yra Lietuvos pozicija? Ar planuojama ginti Lietuvos piliečius?

– Vienas iš pagrindinių klausimų – vadinamoji Jungtinės Karalystės pasiūlyta ES reforma, kurioje yra daug kas: ir konkurencingumo skatinimas, ir pasiūlymai dėl suvereniteto bei dėl ekonominio valdymo. Bet vienas klausimas yra apie socialines problemas – tai vadinamoji imigracijos reforma, t. y. dėl socialinių išmokų, kurias nuo pirmos dienos Jungtinė Karalystė taiko visiems atvykusiems.

Mūsų (tiek vyriausybės, tiek Europos reikalų komitete, tiek mano) pozicija buvo labai aiški – mes nesutiksime su Europos piliečių, t. y. ir Lietuvos piliečių, diskriminacija. Be abejo, svarbu rasti kažkokį kompromisą ir pagelbėti Didžiajai Britanijai rasti sprendimus, kad jie galėtų įtikinti savo žmones likti ES, bet tai būtina padaryti taip, kad ES piliečiai nebūtų diskriminuojami trečiųjų šalių atžvilgiu. Tai pirma.

Antra, kad jeigu ir bus kas nors taikoma, tai turėtų būti taikoma tik konkrečiu ir baigtiniu laikotarpiu. Trečia, kad tai bus taikoma (ar, pavyzdžiui, nemokama) tik naujai atvykusiems, t. y. tiems, kas jau yra Jungtinėje Karalystėje, šis sprendimas nebūtų taikomas. Taigi mes turime daug sąlygų ir mūsų pozicija taip pat sutampa su Višegrado šalių pozicija. Manyčiau, kad kompromisų ieškosime, bet diskriminacijos tikrai neturi būti.

– Ar galėtumėte detalizuoti, kaip tai gali paliesti Lietuvos piliečius?

– Jei bus nuspręsta ir Europos Komisija [pritars], Britanijai pateikus tam tikras sąlygas, kodėl jiems reikia įvesti tokias priemones, be jokios abejonės, naujai atvykę žmonės laikinai galėtų ir negauti dalies išmokų, kokios yra mokamos dabar. Bet naujai atvykę Lietuvos piliečiai – ne ten jau esantys.

– Dar vienas klausimas, kuris bus svarstomas Vadovų Taryboje, – nesibaigianti pabėgėlių krizė. Kodėl nesiseka jos suvaldyti?

– Kalbame ir turbūt kalbėsime dar ne vieną kartą, nes problema labai sudėtinga. Pasaulyje matome didžiulius sukrėtimus, karus, ypač dabar dar labiau įsiplieskiantį karą Sirijoje, kas dar labiau didina pabėgėlių srautus į Europą. Europa buvo nepasiruošusi ir iki šiol nėra pakankamai pasiruošusi, kol kas mes neturime tinkamai veikiančių karštųjų taškų, arba priėmimo punktų, Graikijoje, Italijoje. Kol kas pernelyg laisvai žiūrime į daugelį savo Šengeno taisyklių, išorės siena nėra pakankamai apsaugota. Tie sprendimai buvo padaryti jau pernai, bet dar iki galo neįsigaliojo.

Todėl ta neveiklumo politika, deja, mums dabar grįžta padidėjusiais srautais. Taip pat nepakankamai veikia ir grąžinimo politika, su Turkija iki galo nėra sutarta ir konkrečių rezultatų dar nėra. Taigi turime viską aptarę, turime sprendimus, bet ne visos šalys vienodai tai supranta, ne visos vienodai mėgina prisiimti įsipareigojimus ir tvarkyti bei valdyti tuos srautus. Todėl turbūt dar ne vieną kartą kalbėsime. Tai bus įtemptos ir, sakyčiau, labai jautrios diskusijos, nes nuomonės ir įvairūs niuansai šiuo klausimu tikrai labai skiriasi.

D. Grybauskaitė Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Čia be kitų klausimų bus sprendžiama, ar pritarti Didžiosios Britanijos siūlomoms Europos Sąjungos reformoms. Jomis Londonas nori skatinti Bendrijos konkurencingumą ir skaidrumą bei mažinti biurokratiją. Tačiau daugiausiai kritikos sulaukiantis Jungtinės Karalystės reikalavimas – leisti jai sumažinti socialines lengvatas šalyje gyvenantiems imigrantams.

Nuo Tarybos sprendimo gali priklausyti Didžiosios Britanijos vyriausybės pozicija dėl greičiausiai birželį vyksiančio referendumo, kuriame britai spręs, ar pasilikti Europos sąjungoje. Premjeras Davidas Cameronas yra žadėjęs, kad rinkėjus ragins nepasitraukti iš Bendrijos, jei reformoms bus pritarta.