D.Grybauskaitė: vykdysiu prevenciją, kad valstybės lėšos nebūtų vagiamos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama situaciją dėl įtarimų sukėlusių viceministrų, ketvirtadienį pareiškė, kad gavę teisėsaugos informaciją valstybės vadovai privalo vykdyti prevenciją ir užkirsti kelią valstybės lėšų grobstymui. Tačiau ji kol kas neatskleidžia, kiek ministrų planuoja netvirtinti.

Pasak šalies vadovės, tokias galimybes suteikia pernai įsigaliojęs Kriminalinės žvalgybos įstatymas, pagal kurį vadovai informuojami apie „įtarimus ar šešėlius“.

„Remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu, kuris įsigaliojo tik 2013 metais, pirmą kartą naudojama procedūra, kad kuomet atsiranda įtarimų arba šešėlių, slaptosios arba teisėsaugos institucijos turi informuoti valstybės vadovus, o jie turi atsižvelgti į šią informaciją ir vykdyti savo politinę pareigą - tai yra prevencija, kad valstybės lėšos nebūtų išvagiamos. Tai šią pareigą turėsiu vykdyti“, - žurnalistams Vilniuje sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, kad premjerui Algirdui Butkevičiui yra žinoma visa informacija, kuri pateikta įslaptintuose dokumentuose ir jo pareiga yra vykdyti skaidrumo prevenciją.

„Man jie nėra įslaptinti ir premjerui jie nėra įslaptinti ir kiekvienas politikas, kuris priima sprendimus, privalo vykdyti valstybės skaidrumo prevenciją. Tai yra tiek mano, tiek premjero“, - teigė šalies vadovė.

Ji kol kas nekomentavo, kiek ministrų galėtų netvirtinti: „Šiandien nenorėčiau apie tai kalbėti“.

D.Grybauskaitė taip pat nekomentavo socialdemokrato Juliaus Sabatausko teiginių, kad įgaliojimų grąžinimas Vyriausybei yra tik mandagumo gestas ir neturi realios galios.

„Galėčiau pakomentuoti, bet nekomentuoju - tokį principą turiu - atskirų pareigūnų neraštingų pasisakymų. Tegul perskaito Konstituciją“, - sakė prezidentė.

Reaguodamas į tai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas priminė, kad apie „mandagumo atsistatydinimą“ kalbėjo pats Konstitucinis Teismas 1998 metų nutarime.

„Pažymėtina, kad Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo po Respublikos Prezidento rinkimų konstitucinis reguliavimas Lietuvoje šiek tiek primena Prancūzijos III Respublikos laikų konstitucinę tradiciją, kai Vyriausybė atsistatydindavo tiek po parlamento, tiek  po Prezidento rinkimų. Atsistatydinimas po Prezidento rinkimų buvo vadinamas „mandagumo atsistatydinimu“. Po „mandagumo atsistatydinimo“ Vyriausybė vėl būdavo patvirtinama  iš naujo“, - J.Sabatauskas išplatintame pareiškime cituoja Konstitucinio Teismo nutarimą.

Politikas pabrėžė, kad Vyriausybės įgaliojimų  grąžinimas po prezidento rinkimų nesuponuoja  jos atsistatydinimo.

„Antraip Konstitucijoje būtų tiesiogiai nurodyta, kad po prezidento rinkimų Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus ir atsistatydina“, - tvirtino J.Sabatauskas.

Koalicija atmeta prezidentės išsakytus grasinimus, pareiškė valdantieji

Valdančiosios koalicijos partijų vadovai ketvirtadienį paskelbė pareiškimą, jog atmeta prezidentės Dalios Grybauskaitės „išsakytus grasinimus“.

Taip pat pareiškime koalicija paskelbė atsiribojanti „nuo bet kokių svarstymų taip vadinamojo „juodojo sąrašo“ ar „kriminalinės daugumos“ kontekste ir sieks teisinėmis priemonėmis ištirti bei įvertinti veiklą asmenų, susijusių su šios, nieko bendro su tikrove neturinčios, informacijos skleidimu“.

Pareiškimą „Dėl bandymų sutrukdyti koalicijai įgyvendinti Vyriausybės programą“ pasirašė premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Šalies vadovė D.Grybauskaitė, iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gavusi vadinamąjį „juodąjį sąrašą“ su viceministrų pavardėmis, paskelbė netvirtinsianti ministrų, kurie neatleis abejones sukėlusių viceministrų. Kitu atveju, prezidentės vertinimu, valdančiuosius būtų galima vadinti „kriminaline“ koalicija. Žiniasklaidoje skelbta, kad sąraše yra devyni viceministrai.

„Valdančiosios koalicijos partijų taryba reiškia susirūpinimą, jog pastaruoju metu prezidentė skelbia tendencingus pareiškimus, kurių teiginiai prieštarauja parlamentinės demokratijos principams bei galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą“, - šalies vadovės pasisakymus vertina valdantieji.

Pasak jų pareiškimo, Lietuvos Konstitucija bei kiti teisės aktai „niekam nesuteikia įgalinimų, taip pat ir prezidentei Daliai Grybauskaitei, nepaisyti politikų bei valstybės tarnautojų nekaltumo prezumpcijos, vienašališkai nustatyti reikalavimus, kurių nėra teisės aktuose, nepaisyti aukštų moralės ir nepriekaištingos reputacijos kriterijų, taikant dvejopus standartus atskiroms institucijoms“.

„Valstybės vadovo pareiga yra ne politikuoti, reiškiant asmeninį palankumą vienai ar kitai politinei partijai, o skatinti dialogą tarp pozicijoje ir opozicijoje dirbančių partijų bei telkti visas jėgas svarbiausių valstybės tikslų įgyvendinimui. Prezidentas privalo būti ištikimas Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas“, - rašoma pareiškime.

Vyriausybė grąžins prezidentei savo įgaliojimus po D.Grybauskaitės inauguracijos liepos 12 dieną.