Buvęs prokuroras atsisakė kalbėti apie savo išėjimo iš tarnybos priežastis

Ketvirtadienį į laikinosios komisijos posėdį atvykęs M. Dūda teigė atidžiai perskaitęs Seimo nutarimą, kur nurodyta, ką ši komisija tiria.

„Šioje apimtyje (..) jokių duomenų pateikti jums negaliu, nes jų neturiu“, – pareiškė M. Dūda.

„Jokių duomenų apie suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką politiniams procesams aš neturiu, apie interesų grupių poveikį teisėkūros procesui aš neturiu, interesų grupių poveikį vadovams, jų rinkimui, skyrimui ar veiklai aš tikrai neturiu, lygiai taip pat aš neturiu jokių duomenų apie neteisėtą įtaką valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovas ir taip toliau“, – tvirtino buvęs pareigūnas.

Jis tvirtino tarnybą prokuratūroje 2013 metais palikęs savo noru, o kalbėjimą apie tai lėmusias priežastis jis vadino emocijomis.

M. Dūda teigė, kad tokius dalykus galėtų aptarti privačiame pokalbyje, o ne oficialiame komisijos, turinčios konkrečius įgaliojimus, posėdyje.

Buvęs prokuroras, dabar dirbantis advokatu į Seimo komisijos posėdį kviestas, remiantis buvusio jo kolegos prokuroro Juliaus Rėksnio liudijimu.

Šis anksčiau komisijai pasakojo, kad M. Dūda jam skundėsi, jog buvo iškviestas pas aukštesnįjį prokurorą ir sulaukęs nurodymo nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl galimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje.

J. Rėksnys tvirtino, kad M. Dūda minėjo, jog jam buvo pateiktas sąrašas asmenų, kuriems jis turėjęs pateikti įtarimus.

„Joks sąrašas man nebuvo pateiktas“, – ketvirtadienį Seimo komisijai sakė buvęs pareigūnas.

M. Dūda atsisakė komentuoti J. Rėksnio išsakytus teiginius. Jis pabrėžė su J. Rėksniu neaptarinėjęs savo atliekamų ikiteisminių tyrimų detalių.

„Aš neketinu vertinti mano buvusio kolegos jums duotų paaiškinimų“, – teigė M. Dūda.

Buvęs prokuroras patvirtino, kad dirbant prokuroru jo ir aukštesnio prokuroro, prokuratūros vadovų nuomonės, požiūriai buvo išsiskyrę, tačiau ginčų dėl darbo jis sakė nelaikąs neteisėtu spaudimu.

„Aš manau, kad ne (nebuvo bandymų palaužti jo stuburo – BNS). Buvo nesutarimų ir skirtingų požiūrių, kartais apie tai diskutuodavome, kartais karštai ir aštriai. Ir ką. Ar tai poveikis? Jeigu būtų poveikis, kurį aš vertinčiau kaip neteisėtą poveikį, aš vienareikšmiai būčiau ėmęsis atitinkamų teisinių priemonių“, – kalbėjo M. Dūda.

Laikinosios Seimo komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė po posėdžio žurnalistams sakė, kad bus ieškoma kitų liudytojų, ar M. Dūdai buvo daromas spaudimas nenutraukti ikiteisminio tyrimo dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje.

„Turime du asmenis, kurie patvirtindami savo liudijimo tikrumą ir būdami informuoti dėl melagingų parodymų, liudijo visiškai priešingai. Žiūrėsime, ieškosime kitų įvardytų asmenų, nes prokuroro J. Rėksnio įvardyti buvo kiti asmenys, kurie taip pat galėtų būti liudininkais ir tikrinsime tą informaciją“, – teigė A. Širinskienė.

Ji sakė, kad komisija kreipsis į prokuratūrą medžiagos, kurią ši surinko atlikdama savo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio prokurorams.

Seimo laikinoji komisija padėtimi prokuratūroje susidomėjo po dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijų ir prokurorų interviu apie keliamas abejotinas bylas, politinę įtaką ir generalinio prokuroro Evaldo Pašilio veiklą.

Generalinė prokuratūra savo ruožtu nepagrįstais vadino teiginius apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimo. Anot jos pranešimo, J. Rėksnio viešai pateikta informacija buvo patikrinta ir atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos įtakos.