Buvęs NATO karinis vadas: dialogas su Rusija neišvengiamas

„Manau, kad dialogas yra neišvengiamas, dabar svarbu pasirūpinti šio dialogo struktūra“, - interviu BNS sakė P.Breedlove'as. Kartu jis pripažino šiuo klausimu nesąs nusiteikęs itin optimistiškai.

- Generole, Lietuvoje tvyro nerimo, kad išrinktasis prezidentas Trumpas gali siekti greito susitarimo su Rusijos prezidentu Putinu dėl įtakos zonų, kai kurie netgi perspėja dėl „Antrosios Jaltos“. Aš vertinat tai kaip realiai įmanomą scenarijų?

- Nereikėtų daryti skubotų išvadų. Sklando daug gandų, nemanau, kad yra kokios nors naudos dėl jų per daug nerimauti.

Noriu pasakyti, kaip visa tai vertinu. Jeigu atkreipėte dėmesį į visus tikėtino valstybės sekretoriaus ir tikėtino gynybos sekretoriaus kandidatūrų tvirtinimo posėdžius, šie žmonės, išrinktojo prezidento Trumpo pasirinkti tapti jo komanda, vadovaujančia minėtoms politikos sritims, jų pareiškimai ir tvirtinimo procesas yra labai tvirti. Tvirti pareiškimai apie Rusiją, NATO ir apskritai apie mūsų aljansus. Nežinau, koks yra valstybės sekretoriaus požiūris, bet gynybos sekretoriaus požiūrį žinau itin gerai. Jis itin protingas žmogus, supranta NATO, jis užėmė vyriausiojo sąjungininkų pajėgų pertvarkos vado (SACT) pareigas. Sakyčiau, kad reikėtų leisti šiam procesui žengti į priekį ir šiuo metu per daug nesirūpinti dėl gandų.

- Ar manote, kad JAV stengsis atnaujinti dialogą su Rusija?

- Manau, dialogas vyks. Tačiau turėtume pasirūpinti struktūrizuoti šį dialogą, kad jis būtų konstruktyvus ir atitiktų bei perteiktų visų mūsų sąjungininkų ir partnerių Europoje bei Jungtinių Valstijų troškimus.

Manau, kad dialogas yra neišvengiamas; dabar svarbu pasirūpinti šio dialogo struktūra ir plėtra, kad būtų konstruktyviai ir įtikinamai žengiama į priekį.

- Šioje regiono dalyje daugelis įsitikinę, kad ankstesnė perkrovimo politika nepasiteisino. Ar esat nusiteikęs optimistiškai, kad rusai norės plėtoti reikšmingą dialogą ir kad jo rezultatai bus kitokie negu ankstesnių perkrovimų?

- Tai nuskambės šaltokai, bet aš šiuo atžvilgiu nesu nusiteikęs itin optimistiškai. Manau, kad Rusija nuo 2008 metų savo veiksmais Gruzijoje, vėliau Kryme, Donbase ir šiaurės Sirijoje gana aiškiai atskleidė savo ketinimus. Manau, kad tai bus toliau kultivuojama. Manau, kad Rusija pademonstravo, jog jai labai rūpi, kas geriausia Rusijai. Manau, normalu, kad šalis rūpinasi savais interesais, bet taip pat manau, kad kolektyvine prasme mes visi – europiečiai, Rusija ir Atlanto partneriai Jungtinėse Valstijose, Kanadoje – turime eiti į ateitį, kuri būtų gera kolektyvui, o ne individualiems veikėjams.

- Kalbate apie dialogo struktūrizavimą. Kokios yra raudonos neperžengiamos linijos? Kur galima leistis į kompromisus ir kur jų negali būti?

- Aš niekada nenaudoju raudonų linijų. Kai nubrėžiu liniją, esu nusiteikęs ją išlaikyti, todėl darau tai labai retai. Praeitą vakarą kalbėjau, kaip visa tai vertinu. Negalime pradėti dialogo, kuriame iškart būtų peršokta prie svarbiausių strateginių klausimų. Manau, tai yra pasmerkta žlugti ir nebūtų vaisinga; iš tiesų gali būti netgi žalinga.

Manau, mums reikia pradėti virtinę dialogų ir mažus dalykus, kuriuos laikome naudingais abiem pusėms. Jeigu mums seksis šios mažos pastangos ir padidinsime pasitikėjimą vieni kitais bei užmegsime veiksmingą komunikaciją, tuomet imsimės kokių nors didesnių iššūkių. Jeigu mus lydės sėkmė ir ten – galite įžvelgti tendenciją.

Jeigu per tam tikrą laiką – kalbu ne apie 10–20 metų, o apie 1–2 metus – pavyks sukurti sėkmingo dialogo ir bendradarbiavimo pavyzdžių, tuomet galbūt galėsime pradėti kartu su broliais ir sesėmis Europoje pradėti spręsti mums iškilusias didesnes problemas.

- Ar kalbame apie dialogą tarp NATO ir Rusiją, ar apie dvišalį Amerikos ir Rusijos dialogą?

- Mano nuomone, turėtume kurti labiau įtraukiantį dialogą.

- Vakar pirmieji amerikiečių tankų brigados daliniai pasiekė Lenkiją. Kai kurie Lietuvos pareigūnai sako, kad Baltijos šalims to nepakanka, nes šį žingsnį galima suprasti, kad NATO ruošiasi potencialiai ginti Baltijos šalis iš Lenkijos, o ne iš vidaus. Sutiktumėt su tuo?

- NATO aiškiai parodė, kad sustiprintas priešakinis NATO buvimas reiškia, jog NATO nusiteikusi būti Baltijos šalių viduje. Pas jus, aišku, bus vokiečių (vadovaujamas) batalionas. Manau, jūs veikiau klausiate, kur ketina būti Jungtinės Valstijos. NATO, kurioje Jungtinės Valstijos neabejotinai atlieka didelį vaidmenį, labai aiškiai pareiškė užtikrinsiančios buvimą Baltijos šalyse. Kur ir kada atsiras JAV karių, manau, bus nuspręsta ilgainiui – taip pat atsižvelgiant, koks bus sustiprintas priešakinis buvimas. Taigi, kalbėkime labai atvirai: aš jau ne vienerius metus labai garsiai sakydavau, kad sustiprintas priešakinis dalyvavimas yra nuostabus dalykas, bet reikia daugiau.

- Ar šiuo metu NATO pajėgi sustiprinti Baltijos šalis krizės atveju? Ar ji jau pasirengui užsitikrinti pranašumą ore?

- Atsakymas – taip, NATO neabejotinai turi šią galimybę. Klausimas, ar NATO bus pasirengusi ir ar ryšis tai padaryti. NATO pajėgų dydis ir NATO turimi pajėgumai iš tikrųjų yra gana geri. Jeigu stengsimės padidinti visų NATO pajėgų pasiruošimą greitai reaguoti, tai būtų labai įspūdinga. Klausimas, ar šalys investuos lėšų, reikalingų apmokyti (pajėgas), kad pasirengimas reaguoti būtų geresnis, taip pat investuoti į jų geresnius pajėgumus.

- Jūsų buvęs pavaduotojas generolas Richardas Shirreffas (Ričardas Šerifas) pernai parašė knygą apie potencialų karą Baltijos šalyse ir pareiškė, kad Vakarai 2017 metais gali įsitraukti į karą su Rusija. Ar šis scenarijus galimas ir įtikinamas?

- Na, jis tikrai galimas, bet ar jis įtikinamas? Aš taip nemanau. Galvoju, kad ponas Putinas tikrai supranta, kas yra NATO sienos ir kad NATO siena yra kitokia negu ne NATO siena. Tikrai nemanau, kad ponas Putinas nori su mumis kariauti, ir tikrai nemanau, kad mes norime su juo kariauti. Mes visi norime išvengti konflikto.